Krašto apsaugai 2027 metų biudžete numatyta daugiau nei 4 milijardai 800 milijonų eurų – beveik 40 milijonų eurų daugiau nei šiemet. Vis dėlto dėl augančios ekonomikos gynybai skiriama BVP dalis mažės nuo 5,38 iki 5 procentų. Tuo metu policijai, pasieniečiams ir Valstybės saugumo departamentui (VSD) numatytas tik nedidelis finansavimo bei atlyginimų augimas.
Pareigūnų profesinės sąjungos tokį biudžetą vadina apgailėtinu, o ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pripažįsta, kad VSD jau dabar trūksta dešimčių darbuotojų.
Neseniai baigėsi vienos didžiausių Lietuvoje kariuomenės ir kitų tarnybų pratybos „Perkūno griausmas“. Vyriausybė tikina siekianti kuo greičiau stiprinti šalies karinius pajėgumus, todėl krašto apsaugai kitąmet skyrė rekordinę sumą.
Finansų ministras Taurimas Valys teigė, kad nacionalinės divizijos kūrimui, ginkluotei ir infrastruktūrai reikia didelių lėšų jau dabar, nes šių darbų neįmanoma nukelti keliems dešimtmečiams.
Tačiau konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pabrėžė, kad vien pinigų nepakanka. Jo vertinimu, svarbiausia užtikrinti, kad investicijos realiai virstų kariniais pajėgumais. Pasak jo, problemų kelia įsigijimų procesai ir Gynybos resursų agentūros veikla.
Lietuvos gynybos finansavimas kitąmet bus beveik toks pat, kaip Latvijos ir Estijos kartu sudėjus. Abi kaimynės kariuomenei skirs kiek mažiau nei po 2,5 milijardo eurų. Lenkija planuoja išleisti beveik 46 milijardus eurų – kone dešimt kartų daugiau nei Lietuva.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad Europoje vyksta ne tik karinis pasirengimas. Žvalgybos tarnyboms tenka reaguoti į hibridines atakas, sabotažą ir kitas grėsmes.
VSD kitąmet numatyta skirti apie 70 milijonų eurų. Šiemet departamento biudžetas yra maždaug 5 milijonais eurų mažesnis, todėl papildomos lėšos, tikėtina, daugiausia bus skirtos įprastam darbo užmokesčio augimui.
M. Sinkevičius sakė, kad VSD susiduria su darbuotojų komplektavimo problemomis – tarnybai reikia dešimčių pareigūnų. Ministro pirmininko teigimu, tam tikri sprendimai priimami, tačiau galima svarstyti, ar daroma pakankamai.
VSD, kurio pareigūnai turi užkardyti išpuolius ir ieškoti šnipų, kitąmet turės panašų finansavimą kaip Lietuvos mokslo taryba. Departamento biudžetas bus maždaug 10 milijonų eurų mažesnis nei LRT.
Latvijoje kelioms žvalgybos tarnyboms kartu numatyta apie 70 milijonų eurų, Estijoje kitąmet planuojama skirti kiek mažiau nei 50 milijonų, o Lenkija žvalgybos tarnyboms numato apie 370 milijonų eurų.
„Valstiečių“ frakcijos narys Dainius Gaižauskas teigė, kad išorės ir vidaus saugumą būtina vertinti kaip vieną sistemą. Jo nuomone, stiprinant nacionalinį saugumą negalima šių sričių finansuoti atskirai.
Šaulių sąjungai – didesnis finansavimas
Šaulių sąjungos biudžetas kitąmet išaugs nuo daugiau nei 24 iki daugiau nei 31 milijono eurų. Organizacija siekia turėti apie 50 tūkstančių narių, o šiuo metu jų yra maždaug 20 tūkstančių.
D. Gaižauskas taip pat pabrėžė būtinybę stiprinti vidaus saugumą. Jo teigimu, viena iš rizikų yra per migracijos kanalus atsiveriantis kelias žmonėms, kurių nepavyksta tinkamai patikrinti, nes tam trūksta pajėgumų.
Vidaus reikalų ministerijai kitąmet numatyta skirti 922 milijonus eurų – 40 milijonų daugiau nei šiemet. Įvertinus Europos Sąjungos paramą, VRM biudžetas šiemet jau viršijo milijardą eurų.
Policijos finansavimas didės 20 milijonų eurų ir kitąmet sieks 384 milijonus. Iš jų 316 milijonų eurų numatyta pareigūnų atlyginimams.
Pasieniečiams papildomai skirti tik 2 milijonai eurų, todėl jų biudžeto procentinis augimas nesieks 2 procentų. Nurodoma, kad darbo užmokesčio fondas vis tiek didės. Dar 2 milijonai eurų numatyti Viešojo saugumo tarnybai. VRM skaičiavimu, statutinių pareigūnų atlyginimai kitąmet vidutiniškai augs 7,5 procento.
Pareigūnų profsąjungų susivienijimo pirmininkė Ineta Kursevičienė teigė, kad jau antrus ar trečius metus kalbama apie nepakankamą pareigūnų darbo užmokesčio finansavimą, tačiau situacija nesikeičia.
M. Sinkevičius pripažino girdėjęs profesinių sąjungų reikalavimus atlyginimus didinti 15 procentų ar dar daugiau. Anot jo, pareigūnų darbo užmokesčio klausimas anksčiau buvo apleistas ir dažnai siejamas su ankstesnių Vyriausybių sprendimais.
Finansavimo stoka skundžiasi ir Migracijos departamento profesinė sąjunga. Didėjant imigrantų skaičiui, darbuotojų krūvis auga, nes reikia tikrinti, ar atvykėliai nekelia grėsmės, tačiau specialistų atlyginimų didinti kol kas neplanuojama.
L. Kasčiūno vertinimu, investicijų į vidaus saugumą nepakanka, kad tarnybos būtų tinkamai sukomplektuotos ir pasirengusios reaguoti į įvairias pilkosios zonos grėsmes.
Galutinis tarnybų finansavimas dar gali keistis, nes dėl biudžeto sprendimų Seime bus ieškoma kompromisų.
