Įsitikinimas, kad jei nieko neskauda, vadinasi, nėra ir ligos, gali turėti skaudžių pasekmių. Urologas Marius Anglickis pabrėžia, kad vėžys neretai ilgai nesukelia jokių simptomų, o susirgti gali ir jauni žmonės. Todėl pajutus pirmuosius pokyčius delsti nereikėtų.
Gydytojo teigimu, sveikata turėtų būti tikrinama profilaktiškai, nelaukiant, kol atsiras ryškūs negalavimai. Jis pastebėjo, kad Lietuvoje automobilių techninei būklei skiriama daugiau dėmesio nei žmonių sveikatai: mašinos privalomai tikrinamos kas dvejus metus, o žmonės neretai pas gydytoją ateina tik tada, kai problema tampa akivaizdi.
M. Anglickis pasakojo, kad pacientai kartais tikina esantys visiškai sveiki net 20 ar 30 metų. Tačiau atlikus tyrimus kai kuriems randamas vėžys, akmenys ar kiti sutrikimai.
Erekcijos sutrikimas gali būti rimtas įspėjimas
Pasak gydytojo, tyrimai rodo, kad vyras nuo pirmųjų simptomų pradžios iki vizito pas gydytoją vidutiniškai laukia net dvejus metus. Vienas svarbių ankstyvų požymių gali būti erekcijos sutrikimas.
M. Anglickis aiškino, kad erekcija yra reikšmingas vyro sveikatos rodiklis, o ne vien su lytiniu gyvenimu susijęs reiškinys. Jei erekcija išnyko, tačiau žmogus nekeičia gyvenimo būdo, nenustoja rūkyti ir nepradeda daugiau judėti, per 5–7 metus jam gali išsivystyti insultas arba infarktas.
Taip esą yra todėl, kad varpos kraujagyslės yra ypač jautrios ir pažeidžiamos anksčiau nei širdies kraujagyslės. Gydytojas šią būklę palygino su kanarėle šachtoje: jai nustojus giedoti, šachtininkai suprasdavo, kad ore atsirado pavojingų dujų. Panašiai išnykusi erekcija gali įspėti apie didesnę kraujagyslių ligų riziką.
Į urologą taip pat reikėtų kreiptis, jei susilpnėjo šlapimo srovė, padažnėjo šlapinimasis arba naktį tenka keltis du ar tris kartus. Gydytojas pabrėžė, kad anksti nustatytą problemą išspręsti paprastai yra lengviau ir pigiau. Jis tai palygino su automobiliu, kurio remontas brangsta tada, kai į servisą atvykstama tik užsidegus geltonai ar raudonai įspėjamajai lemputei.
Jauniems vyrams gresia ir sėklidžių vėžys
Urologo kabinete nereikėtų laukti garbaus amžiaus. Pasak M. Anglickio, nėra konkrečios ribos, nuo kada būtina pradėti tikrintis, tačiau kuo anksčiau tai daroma, tuo geriau. Jo teigimu, kasmet atsitiktinai bent penkiems jauniems vyrams nustatomas sėklidžių vėžys, kurio pikas siekia 18–25 metus.
Gydytojas taip pat minėjo pacientus, kuriems 25 ar 35 metų amžiaus nustatytas inkstų vėžys. Jis pabrėžė, kad ligos prognozei itin svarbu, kada ji aptinkama.
Urologai gydo ne tik vyrus. Moterys taip pat gali susirgti šlapimo pūslės vėžiu, turėti inkstų akmenų ar įvairių navikų. M. Anglickis pasakojo apie pacientę, kuriai atliekant echoskopiją atsitiktinai buvo rastas nedidelis inksto navikas. Tokiu atveju, jo teigimu, naviką galima prideginti adata, o prognozė greičiausiai bus gera.
Jeigu pacientė būtų atėjusi po penkerių ar šešerių metų, kai liga jau būtų išplitusi, išgydymo galimybės galėtų būti labai ribotos. Tuomet būtų taikoma simptominė terapija, imunoterapija arba chemoterapija, siekiant tik pratęsti gyvenimą. Todėl gydytojas ragina geriau pasitikrinti šimtą kartų be reikalo nei vieną kartą neatvykti, kai pagalba jau būtina.
„Man nieko neskaudėjo“ – dažnas pavėluoto apsilankymo paaiškinimas
M. Anglickis prisiminė pacientą, kuriam prieš porą metų buvo atliktas magnetinio rezonanso tyrimas, tačiau vyras į pakartotinį vertinimą nebegrįžo. Jis sakė nejautęs skausmo ir manęs, kad viskas gerai. Vėliau jam buvo nustatytas vėžys.
Gydytojas ragino nelaukti, kol sveikata pati apie problemą praneš „raudona lempute“. Jo teigimu, moterys profilaktiškai lankosi pas ginekologą, o vyrams reikėtų reguliariai apsilankyti pas urologą. Net 10–15 minučių, praleistų patikrai, gali padėti išvengti daugybės problemų.
Pasak gydytojo, jaunosios kartos požiūris į sveikatą keičiasi: pastebėję skausmą, pablogėjusią erekciją ar kitus pokyčius jauni žmonės dažniau kreipiasi į medikus ir atlieka tyrimus.
Lietuvoje jau dvidešimt metų vykdoma visuotinė prostatos vėžio patikros programa. Joje gali dalyvauti visi 50 metų sulaukę vyrai, o jei šeimoje buvo prostatos vėžio atvejų, tikrintis galima pradėti nuo 40 metų. M. Anglickis tai vadino didele galimybe, tačiau pabrėžė, kad žmonėms vis dar trūksta susidomėjimo savo sveikata.
Stresas ir mikroplastikas kelia papildomų grėsmių
Gydytojas vienu didžiausių sveikatai kenkiančių veiksnių įvardijo stresą. Psichologinis stresas organizme gali virsti oksidaciniu stresu, kuris pažeidžia ląsteles. Jis gali būti susijęs tiek su vėžio atsiradimu, tiek su kraujagyslių kalkėjimu. Sutrikus kraujotakai pirmiausia gali nukentėti varpos, vėliau – širdies kraujagyslės, o galiausiai išsivystyti infarktas, insultas ir kitos ligos.
M. Anglickis taip pat atkreipė dėmesį į mikroplastiką. Europos urologų asociacijos konferencijoje jis išgirdo apie tyrimą, parodžiusį, kad šiandien mikroplastiko randama kiekvieno vyro sėklidžių audinyje.
Jo teigimu, plastiko į organizmą patenka kvėpuojant, valgant, geriant ar net kramtant gumą, o audiniuose jis gali kauptis. Mikroplastikas siejamas su žemo testosterono ir vaisingumo problemomis, endokrininiais sutrikimais bei kitais sveikatos negalavimais. Gydytojas taip pat neatmetė, kad jis gali prisidėti prie didesnio onkologinių ligų dažnio.
