Diskusijoms dėl galimo gydytojų, dirbančių daugiau nei 1,5 etato, tikrinimo įsisiūbavus, europarlamentaras ir buvęs sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis atkreipė dėmesį į kitą, jo vertinimu, esminę problemą. Anot jo, medikams gali būti sudaromos sąlygos tuo pačiu metu dirbti keliose gydymo įstaigose.
V. P. Andriukaitis pasakojo, kad anksčiau buvo nustatyta atvejų, kai vienas žmogus dirbo septyniose, o išimtiniais atvejais – net trylikoje vietų. Jis kėlė klausimą, kaip medikai fiziškai spėja nuvykti, pavyzdžiui, iš Vilniaus į Biržus ar Kėdainius.
Įžvelgia galimą piktnaudžiavimą
Viešumoje pasirodžius informacijai, kad Sveikatos apsaugos ministerija gali rinkti duomenis apie gydytojus, dirbančius daugiau nei 1,5 etato, kilo aktyvios diskusijos.
V. P. Andriukaičio teigimu, klausimas turėtų būti formuluojamas kitaip. Jo aiškinimu, 2012–2014 metais jam teko nagrinėti, ar laikinosios darbo sutartys nenaudojamos taip, kad tas pats žmogus tą pačią valandą oficialiai dirbtų keliose vietose.
Pasak europarlamentaro, tokia praktika gali būti naudojama gydymo įstaigoms išlaikyti licencijas, nors realiai jose tuo metu nebūna nei teikiamos paslaugos, nei dirbama. Jis teigė, kad tuomet buvo skaičiuojama, kokiu mastu galėjo būti piktnaudžiaujama.
Siūlo atlikti išsamų auditą
V. P. Andriukaitis mano, kad šioje srityje būtinas didelis auditas. Jis teigė, jog 2014 metais buvo surinkti duomenys iš gydymo įstaigų, o jų tuometinis vaizdas buvo prastas.
Paklaustas, kodėl problemos neišsprendė būdamas ministru, politikas atsakė, kad tam pritrūko laiko, todėl klausimą teko perduoti kitam ministrui. Jis tvirtino, kad buvo parengtas priemonių planas, turėjęs užkirsti kelią piktnaudžiavimui ir situacijoms, kai rezidentas dirba už profesorių, tuo metu konsultuojantį pacientus telefonu ar esantį kitoje vietoje.
„Tuo metu buvome surinkę atvejų, kai žmogus sugebėdavo dirbti net septyniose, o išimtiniais atvejais – net trylikoje vietų. Tai iš tiesų labai rimta tema“, – teigė P. V. Andriukaitis.
Jo vertinimu, darbą reikėtų perskirstyti taip, kad medikams nereikėtų dirbti 1,5 ar dviejų etatų, o už 1,5 etato būtų mokamas orus atlyginimas. Andriukaitis pabrėžė, kad būtina išsamiai įvertinti visą problemą ir užtikrinti, jog vadinamieji vizitiniai darbai nebūtų naudojami piktnaudžiaujant.
Sejonienė klausė, kaip tikrinamas realus darbas
Konservatorė Jurgita Sejonienė pasakojo, kad būdama gydytoja radiologe beveik visu etatu dirbo valstybinėje įstaigoje, o kartu – privačioje gydymo įstaigoje. Pastarojoje jai buvo mokama ne už etatą ar išdirbtas valandas, bet už aprašytų tyrimų skaičių, todėl darbą buvo galima lanksčiai planuoti.
Jos teigimu, kalbant apie darbą valstybinėse įstaigose kyla klausimas, kas įvertina, ar gydytojas tuo metu iš tiesų dirba ir ar pacientas gauna paslaugą. J. Sejonienė priminė, kad paslauga gali būti teikiama ir nuotoliniu būdu, nes sveikatos sistema juda telemedicinos kryptimi.
V. P. Andriukaitis sutiko, kad radiologų darbo pobūdis skiriasi, tačiau pabrėžė, jog kitose srityse, pavyzdžiui, traumatologijoje, gydytojo darbas penkiose vietose tuo pačiu metu jau kelia akivaizdžių problemų.
Jo teigimu, kalbama ne apie privataus sektoriaus ribojimą, o apie darbo organizavimą ir apmokėjimo kontrolę. Darbo užmokesčiui skirtas fondas, anot jo, turi būti naudojamas be sukčiavimo, dubliavimo ir prirašymų.
Kukuraitis neigė girdėjęs apie tokius planus
Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis teigė nesuprantantis, iš kur kilo kalbos apie esą planuojamą gydytojų, dirbančių daugiau nei 1,5 etato, „medžioklę“.
Jis aiškino, kad apie tokias kalbas buvo girdėjęs tik iš žurnalistų, o ministerija nebuvo paskelbusi planų skaičiuoti ar tirti, kiek gydytojų dirba daugiau nei 1,5 etato. Ministro teigimu, tokių duomenų rinkimas ir kaupimas iš „Sodros“ būtų ribojamas Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu.
L. Kukuraitis sakė, kad tokie planai nesvarstomi, o papildomi duomenys apie darbuotojų atlyginimus ir darbo krūvį „Sodrą“ pasieks dėl įsigaliosiančių Europos Sąjungos reikalavimų, o ne ministerijos iniciatyva. Jis taip pat tikino, kad SAM nėra suinteresuota kaupti ar analizuoti tokios informacijos apie medikus.
Siekiama, kad gydymo įstaigos galėtų samdyti darbuotojus visu etatu
Vis dėlto ministras pripažino, kad per dideli darbo krūviai yra reali problema. Jo teigimu, Darbo kodeksas leidžia dirbti iki 1,5 etato, todėl didesnis krūvis pirmiausia susijęs su darbo teisiniu reglamentavimu.
L. Kukuraitis sakė pritariantis tikslesniam sveikatos priežiūros darbuotojų darbo reglamentavimui, tačiau pabrėžė, kad tai nebuvo daroma dešimtmečius. Jo svarbiausias tikslas – sudaryti sąlygas viešajam sektoriui ir kitoms gydymo įstaigoms darbuotojus samdyti visu etatu, o ne mažomis etato dalimis, kad būtų užtikrintos atskiros paslaugos.
Ministras taip pat pabrėžė, kad įstaigos turi turėti pakankamai lėšų ir nepatirti biudžeto deficito. Jo teigimu, Lietuvos sveikatos priežiūros sistema, palyginti su Europa ir vertinant bendrojo vidaus produkto dalį, finansuojama maždaug trečdaliu mažiau.
L. Kukuraitis sakė pritariantis, kad medikai už normalius etatus gautų normalius atlyginimus ir jiems nereikėtų dirbti keliose vietose. Anot jo, to nori ir pacientai.
Medikų sąjūdis ragina pirmiausia nustatyti darbo krūvius
Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos narė Auristida Gerliakienė teigė pritarianti idėjai, kad gydytojai turėtų gauti tinkamą atlyginimą dirbdami įprastu etatu. Ji pabrėžė, kad medikų perdegimas Lietuvoje jau yra pasiekęs kritinę ribą.
Tačiau, jos manymu, pirmiausia būtina reglamentuoti medikų darbo krūvius. A. Gerliakienė teigė, kad iki šiol nėra tinkamai veikiančio įsakymo, o slaugytojų darbo krūvį nustatantis 2012 metų dokumentas yra tik rekomendacinio pobūdžio.
Valdybos narės teigimu, dėl to atsakomybė už gydytojų ir slaugytojų krūvius tenka gydymo įstaigoms, nors darbuotojų trūksta. Ji taip pat sakė, kad ministerija negali tiksliai suskaičiuoti, kiek žmonių pagal galiojančias licencijas realiai dirba sistemoje, nes duomenys vertinami pagal etatus arba gydymo įstaigų skaičių.
„Jeigu žmonės dirba virš pusantro etato, tai yra ne sveikatos sistemos problema, o daugiau santykio su Darbo kodeksu, nes mūsų Darbo kodeksas leidžia dirbti iki pusantro etato ir ne daugiau“, – sakė L. Kukuraitis.
A. Gerliakienė taip pat ragino vienodinti licencijavimo reikalavimus didelėms gydymo įstaigoms ir mažoms regionų ligoninėms. Jos nuomone, tokiu būdu galėtų nebelikti vadinamųjų „mirusių sielų“, kurios įstaigose nurodomos vien tam, kad būtų išlaikyta licencija.
J. Sejonienė taip pat kėlė klausimą, ar rajonuose pacientai iš tiesų gauna kokybišką paslaugą, kai gydytojas į įstaigą pritraukiamas pasiūlius jam didelį atlyginimą vien tam, kad būtų įvykdyti licencijavimo reikalavimai.
2029 metais prognozuojamas kritinis laikotarpis
L. Kukuraitis sutiko, kad specialistas neturėtų būti priskiriamas gydymo įstaigai vien dėl to, kad ši galėtų išlaikyti tam tikrų paslaugų licenciją.
Ministras teigė, kad Valstybės duomenų agentūra leidžia stebėti darbuotojų srautus: kiek kasmet į sistemą ateina slaugytojų ir medikų bei kiek jų pasitraukia.
Jo vertinimu, 2029 metais gali prasidėti kritinis laikotarpis, kai dėl pensinio amžiaus drastiškai sumažės slaugytojų skaičius, o naujų specialistų ateis gerokai mažiau. L. Kukuraitis sakė, kad ieškoma būdų kuo greičiau susigrąžinti išvykusius darbuotojus ir prireikus pritraukti specialistų iš užsienio.
