Ryte dar jaučiatės gerai, tačiau po kelių valandų staiga pakyla temperatūra, pradeda skaudėti galvą, raumenis ar sąnarius? Tai gali būti gripo pradžia. Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytoja Dovilė Nakvosienė paaiškino, kaip gripą atskirti nuo peršalimo, ką daryti susirgus ir kaip sumažinti komplikacijų riziką.
Gripą sukelia A ir B tipo virusai. Pagal simptomus tiksliai nustatyti, kuriuo viruso tipu žmogus užsikrėtė, beveik neįmanoma: abiem atvejais liga dažniausiai prasideda staigiai ir pasireiškia panašiai. Virusą patikimai identifikuoti galima tik atlikus laboratorinį tyrimą.
Pasak D. Nakvosienės, didžiausią grėsmę dažnai kelia ne pats gripas, o jo komplikacijos. Tarp dažniausių – pneumonija, sinusų ar vidurinės ausies infekcijos. Gripas taip pat gali paūminti bronchų astmą, lėtinę obstrukcinę plaučių ligą, širdies nepakankamumą ar cukrinį diabetą. Rečiau pasitaiko miokarditas, encefalitas, miozitas ar rabdomiolizė.
Kada susirgus nebegalima laukti?
Pajutus pirmuosius simptomus, reikėtų likti namuose, ilsėtis ir gerti pakankamai skysčių. Į šeimos gydytoją būtina kreiptis, jei karščiavimas trunka ilgiau nei 3–4 dienas, tampa sunku kvėpuoti, skauda krūtinę, jaučiamas itin didelis silpnumas arba po pagerėjimo būklė vėl pablogėja.
Į medikus anksčiau turėtų kreiptis nėščiosios, kūdikiai, vyresni nei 65 metų žmonės, sergantieji lėtinėmis ligomis ir asmenys, kurių imuninė sistema nusilpusi.
Susirgus vaikui, svarbu vertinti ne vien temperatūrą. Reikėtų stebėti, ar jis pakankamai geria ir šlapinasi, ar kvėpuoja įprastai, reaguoja į aplinką ir nėra neįprastai mieguistas.
Dauguma vaikų gali būti gydomi namuose: jiems būtinas poilsis, skysčiai ir atidi būklės stebėsena. Karščiuojančiam vaikui galima duoti jo amžių ir svorį atitinkančią paracetamolio arba ibuprofeno dozę.
Skubios pagalbos reikia, jei vaikas pradeda sunkiai ar labai dažnai kvėpuoti, kvėpuojant įtraukiami tarpšonkauliniai tarpai, pamėlsta lūpos ar veidas, atsiranda krūtinės skausmas ar traukuliai, vaiką sunku pažadinti arba jis nereaguoja į aplinką. Pavojų taip pat rodo dehidratacija: vaikas beveik negeria, jam džiūsta burna, verkdamas neturi ašarų arba ilgai nesišlapina.
Antibiotikai nuo gripo nepadės
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad susirgę žmonės kartais savarankiškai pradeda vartoti antibiotikus. Tačiau šie vaistai gripo viruso neveikia, todėl nepadeda greičiau pasveikti ar sumažinti karščiavimo. Be reikalo vartojami antibiotikai gali sukelti nepageidaujamų reakcijų ir sutrikdyti žarnyno mikrobiotą.
Atsargiai reikėtų vartoti ir paracetamolį bei ibuprofeną. Skirtingais prekių pavadinimais parduodamuose preparatuose gali būti ta pati veiklioji medžiaga, todėl prieš geriant vaistus verta patikrinti jų sudėtį ir neviršyti nustatytos paros dozės.
Gripo gydymui svarbus ne kuo didesnis vaistų kiekis, o tinkamai parinktos priemonės. Antibiotikai skiriami tik tada, kai nustatoma bakterinė infekcija, o karščiavimą mažinančių vaistų negalima vartoti viršijant rekomenduojamą paros dozę.
Skiepytis verta net ir žiemą
Kasmetinė vakcinacija laikoma veiksmingiausia apsaugos nuo gripo priemone. Ji neapsaugo nuo užsikrėtimo 100 proc., tačiau sumažina tikimybę susirgti. Susirgus, vakcina gali palengvinti ligos eigą ir sumažinti komplikacijų bei hospitalizacijos riziką.
Kadangi gripo virusai nuolat keičiasi, vakcina kasmet atnaujinama pagal tuo metu cirkuliuojančias atmainas. Optimalus laikas skiepytis – rugsėjis–spalis, nes imuninis atsakas paprastai susiformuoja per 10–14 dienų. Vis dėlto nepasiskiepijus rudenį tai galima padaryti ir vėliau, net gruodį ar sausį, nes šaltuoju metų laiku gripo virusai vis dar aktyviai plinta.
Ypač svarbu skiepyti vaikus, jaunesnius nei 5 metų. Jiems gresia didesnė sunkios ligos eigos ir komplikacijų rizika, nes jų imuninė sistema dar tik susiduria su įvairiais gripo virusų variantais, o specifinė imuninė atmintis yra mažesnė nei suaugusiųjų. Vakcina leidžia imuninei sistemai saugiai atpažinti viruso antigenus ir iš anksto suformuoti apsauginį atsaką, nepatiriant pačios ligos rizikos.
Užsikrėtimo tikimybę taip pat mažina rankų higiena. Rankas reikėtų plauti muilu ir vandeniu grįžus iš viešų vietų, prieš valgį, taip pat po kosėjimo ar čiaudėjimo. Svarbu vėdinti patalpas ir neplautomis rankomis neliesti akių, nosies bei burnos.
Sausakimšose arba prastai vėdinamose patalpose papildomą apsaugą gali suteikti gerai priglundanti medicininė kaukė ar respiratorius. Tai ypač aktualu rizikos grupėms priklausantiems žmonėms.
