Spalio 8-ąją, minint Pasaulinę regėjimo dieną, Lietuvos optometrininkų asociacija ragina akių patikros neatidėlioti iki tol, kol regėjimo pokyčiai pradės trukdyti kasdienybei. Higienos instituto duomenimis, 2025 metais Lietuvoje akies ir jos priedinių organų ligos diagnozuotos daugiau kaip 614 tūkstančių žmonių.
Asociacijos prezidentė Vaida Kačergienė pabrėžia, kad gebėjimas aiškiai matyti savaime neįrodo, jog akys yra sveikos.
Kai kurios akių ligos pradinėse stadijose gali nesukelti jokių pastebimų simptomų, todėl žmogus gali skaityti, vairuoti ir manyti, kad problemų nėra. Dėl to specialistė ragina nelaukti regėjimo pablogėjimo ir pasikonsultuoti, kokių tyrimų reikia bei kaip dažnai juos atlikti.
Lietuvos statistika atskleidžia didelį regėjimo sutrikimų mastą
2025 metais glaukoma Lietuvoje buvo užregistruota 103 332 žmonėms, senatvinė ir kitos kataraktos – 134 391 žmogui. Trumparegystė diagnozuota 128 742, o toliaregystė – 149 543 žmonėms. Regėjimo sutrikimų ir aklumo grupės diagnozės (H53–H54) nustatytos 65 892 žmonėms.
Šie skaičiai apima gydymo įstaigose užregistruotus atvejus, tačiau neapima dar nenustatytų ligų. Kadangi vienam žmogui gali būti įrašytos kelios diagnozės, atskirų grupių duomenų sudėti negalima, nurodoma pranešime spaudai.
Vaidos Kačergienės teigimu, statistika pirmiausia kalba apie žmones, kuriems reikia pagalbos: vieniems svarbu matyti mokyklos lentą, kitiems – saugiai vairuoti, skaityti ar dirbti. Regėjimo problemų nereikėtų vertinti vien pagal tai, kiek jos tuo metu trukdo. Svarbu nustatyti jų priežastį ir išsiaiškinti, ar pakanka regėjimo korekcijos, ar reikia papildomų tyrimų.
Europoje daugiau nei pusė glaukomos atvejų lieka nepastebėti
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Europos regione apie 90 milijonų žmonių turi regėjimo sutrikimų arba yra akli. Tai sudaro maždaug 9 procentus regiono gyventojų.
2025 metais žurnale „Ophthalmology“ paskelbto tyrimo autoriai apskaičiavo, kad tarp 40 metų ir vyresnių Europos gyventojų glaukoma serga apie 12,3 milijono žmonių. Iš jų 6,9 milijono atvejų dar nėra diagnozuoti, tad nenustatyta lieka daugiau nei pusė glaukomos atvejų.
Glaukoma pažeidžia regos nervą. Dažniausia šios ligos forma ilgą laiką gali nesukelti žmogui juntamų simptomų, o jau padaryta žala regėjimui yra negrįžtama. Liga nustačius laiku ir pradėjus gydymą galima išsaugoti likusį regėjimą, todėl patikra svarbi dar prieš pajuntant pokyčius.
Reikšminga problema išlieka ir trumparegystė. Nors trumpuoju laikotarpiu ją galima lengvai koreguoti, jos keliama rizika yra didesnė nei paprastos refrakcijos ydos. Europoje trumparegystė jau vargina 227 mln. žmonių, o prognozuojama, kad iki 2035 m. ji bus būdinga pusei visų mokyklą baigiančių europiečių.
Prie pamažu blogėjančio regėjimo galima priprasti
Regėjimas ne visada pasikeičia staiga. Žmogus gali pradėti skaityti tik ryškesnėje šviesoje, telefone didinti raides arba atsisakyti vairuoti sutemus. Tokie prisitaikymai palengvina kasdienybę, tačiau neatskleidžia, kas sukėlė regėjimo pokyčius.
Pasak V. Kačergienės, prie lėtai atsirandančių simptomų galima priprasti ir laikyti juos įprastais. Akinių parinkimas gali pagerinti matymo aiškumą, tačiau vien jis neatsako į visus klausimus apie akių sveikatą, todėl svarbu įvertinti pokyčių priežastį.
Reikalingų tyrimų apimtį ir patikrų dažnį lemia amžius, sveikatos būklė, šeimos ligų istorija bei kiti rizikos veiksniai. Įtarus akių ligą, žmogų turi įvertinti gydytojas oftalmologas. Optometrininkų, šeimos gydytojų ir oftalmologų bendradarbiavimas padeda laiku suteikti reikiamą pagalbą.
Atvykus pasitikrinti verta papasakoti, kada prasidėjo pokyčiai, kada jie labiausiai pastebimi ir ar šeimoje yra buvę akių ligų. Specialistui taip pat svarbi informacija apie bendrą sveikatos būklę. Tai padeda parinkti tinkamus tyrimus ir numatyti tolesnę priežiūrą.
Vaikų regėjimą būtina stebėti nuolat
Trumparegystė dažnai pradeda formuotis vaikystėje. Apie ją gali įspėti sunkumas matant toliau esančius objektus, prisimerkimas ar akių nuovargis. Vaikas ne visuomet pats pasako, kad mato prasčiau, todėl tėvai turėtų stebėti pasikeitusius įpročius ir pasirūpinti regėjimo patikra.
JAV Nacionalinis akių institutas nurodo, kad vaikai, daugiau laiko leidžiantys lauke, rečiau tampa trumparegiai. Vis dėlto buvimas lauke nepakeičia patikros ar paskirtos regėjimo korekcijos. Jei trumparegystė jau nustatyta, stebėjimo ir priežiūros planą reikėtų aptarti su specialistu.
V. Kačergienė pabrėžia, kad vaiko regėjimo patikra neturėtų apsiriboti vien pažymėjimo gavimu. Tėvai turi išsiaiškinti, ar vaiko regėjimas atitinka jo poreikius, ar reikalingi akiniai ir kada numatyta kita patikra. Jeigu rekomenduotas papildomas ištyrimas, svarbu jį atlikti.
Akių priežiūra turi būti pasiekiama kiekvienam
Pasaulinės regėjimo dienos proga Europos optometrijos ir optikos taryba (ECOO) ragina stiprinti optometrijos ir optikos specialistų vaidmenį pirminėje akių bei regėjimo priežiūroje, gerinti reguliarių patikrų finansavimą ir rengti nacionalinius akių sveikatos planus.
Akių sveikata turi būti sprendžiama ne tik individualiai, bet ir sveikatos sistemos lygmeniu. Žmogui būtina aiški tvarka – nuo pirmojo kreipimosi iki tyrimų ir gydymo. Kiekvienas specialistas turi veikti pagal savo kompetenciją, o pastebėjus galimos ligos požymius pacientas turi būti siunčiamas pas gydytoją oftalmologą.
Lietuvos optometrininkų asociacija ragina svarstyti, kaip geriau panaudoti skirtingų specialistų kompetencijas ir sudaryti galimybę pagalbą gauti arčiau gyvenamosios vietos. Reguliarios patikros, aiški informacija apie paslaugas ir nuoseklus specialistų bendradarbiavimas turėtų tapti įprasta akių priežiūros dalimi.
Asociacijos prezidentės teigimu, žmogui turi būti aišku, kur kreiptis, kokios pagalbos tikėtis ir kokių veiksmų imtis toliau. Regėjimas turi įtakos mokymuisi, darbui ir savarankiškumui, todėl akių priežiūra turi būti prieinama dar tada, kai ryškių sutrikimų žmogus nejaučia.
Asociacija Pasaulinę regėjimo dieną kviečia prisiminti, kada paskutinį kartą buvo tikrintas regėjimas, ir su specialistu aptarti, ar reikalingas išsamesnis akių sveikatos įvertinimas.
V. Kačergienė ragina nelaukti, kol žmogus nebegalės perskaityti teksto ar ims sunkiai atpažinti veidus. Jos teigimu, dėmesys akių sveikatai turėtų prasidėti anksčiau, o Pasaulinė regėjimo diena yra tinkama proga prisiminti atidėtą patikrą ir skirti laiko savo regėjimui.
