Pastarosiomis savaitėmis gyventojus pasiekia SMS žinutės, siunčiamos neva „Regitros“ vardu. Jose pranešama apie tariamai nesumokėtą baudą arba raginama atlikti techninę apžiūrą. Bendrovės kibernetinio saugumo ekspertai primena, į ką atkreipti dėmesį, kad tokios žinutės netaptų sukčių spąstais.
Naujienų portalas tv3.lt gavo vienos tokios žinutės ekrano nuotrauką. Joje netrūksta požymių, kad pranešimas suklastotas: tekste yra daug gramatikos klaidų, o interneto svetainės adresas baigiasi galūne „.com“, kuri nėra būdinga lietuviškoms svetainėms.
Įtarimų kelia ir pats pranešimo turinys. Jame kalbama apie automobilio stovėjimo tvarką, nors „Regitra“ tokiais klausimais neinformuoja. Be to, bendrovė niekada neprašo dokumentų tikrinti per SMS žinutėse pateikiamas nuorodas.
„Regitra“ nurodė, ką būtina patikrinti
Įtartiną SMS gavę gyventojai pirmiausia turėtų įvertinti jos turinį. Gramatinės klaidos, prašymas pervesti konkrečią pinigų sumą ar informacija apie paslaugas, kurių „Regitra“ neteikia, turėtų būti rimtas įspėjimas. Tarp tokių paslaugų minimos techninės apžiūros ir baudos.
Tokiu atveju informaciją reikėtų tikrinti oficialioje „Regitros“ svetainėje https://www.regitra.lt/ ir nespausti SMS pateiktų nuorodų.
Bendrovė klientams siunčia tik informacinio pobūdžio pranešimus ir naudoja kontaktus, nurodytus Vairuotojų portale. „Regitra“ taip pat neprašo atlikti su jos veikla nesusijusių veiksmų – pavyzdžiui, mokėti už automobilio stovėjimą, nes tai nėra bendrovės veiklos sritis.
Ne mažiau svarbu patikrinti ir interneto svetainės adresą. Originalūs „Regitros“ naudojami svetainių adresai visada baigiasi galūne „.lt“. Bendrovė nenaudoja domenų su galūnėmis „.com“, „.org“, „.eu“ ar kitais panašiais variantais.
Įtarimų turėtų kelti ir adresai, kuriuose atsiranda papildomų taškų, simbolių, skaičių, raidžių ar brūkšnelių. Lankantis kitų institucijų interneto svetainėse taip pat verta įsitikinti, kad jų adresuose nėra neįprastų simbolių ar skaičių.
Sukčiai naudoja ir kitus būdus
„Regitra“ atkreipia dėmesį į vadinamąjį „SMS spoofing“ metodą. Tokia žinutė gali atrodyti lyg atsiųsta iš oficialaus šaltinio ir netgi atsirasti toje pačioje pokalbio gijoje, kurioje anksčiau buvo gauti tikri organizacijos pranešimai.
Vis dėlto jos turinyje dažniausiai pateikiama nuoroda į neoficialią svetainę. Tokie pranešimai neretai kuriami taip, kad sukeltų skubos ar grėsmės jausmą, paskatintų nedelsiant sumokėti arba atlikti kitą veiksmą.
Pasitaiko ir skambučių, kuriuose naudojamas artimojo ar organizacijos atstovo balsas. Jis gali būti sugeneruotas dirbtinio intelekto, todėl nėra tikras.
Sukčiai iš anksto renka asmeninę informaciją ir vėliau ją panaudoja apgaulei. Dėl to telefono ekrane gali būti rodomas artimojo vardas, o tai sukuria patikimumo įspūdį. Sulaukus tokio skambučio rekomenduojama nesivelti į ilgą pokalbį ir neatskleisti papildomų duomenų apie save.
Atsargiai reikėtų vertinti ir interneto svetainių išvaizdą. Klastotės dažnai beveik nesiskiria nuo originalų: jose naudojamos panašios spalvos, logotipai, tekstai ir nuotraukos. Tačiau atidžiau įsižiūrėjus galima pastebėti dizaino, rašybos, stiliaus ar logikos klaidų.
Jeigu svetainėje matomas neįprastas turinys ar keistas išdėstymas, reikėtų patikrinti, ar tai tikrai tas puslapis, kurio ieškojote.
Apie pastebėtas suklastotas „Regitros“ svetaines galima pranešti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui (NKSC). Informacija priimama elektroniniu paštu [email protected] arba internetu, kad tokie puslapiai būtų užblokuoti.
