„Eglės“ medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo tinklo vyr. gydytojo pareigas pradėjo eiti prof. dr. Rimantas Kėvalas. Vaikų ligų ir vaikų intensyviosios terapijos gydytojas profesinėje srityje dirba daugiau kaip 40 metų, o vadovavimo patirties yra sukaupęs daugiau kaip 30 metų.
Iki šiol prof. dr. R. Kėvalas ilgą laiką dirbo Kauno klinikose. Ten jis vadovavo Vaikų ligų klinikai, koordinavo kelių struktūrinių padalinių veiklą ir buvo atsakingas už daugiau kaip 300 darbuotojų komandą.
Sieks stiprinti medicinos padalinius
Naujose pareigose prof. dr. R. Kėvalas daugiausia dėmesio skirs medicinos padalinių veiklos stiprinimui Druskininkuose ir Birštone. Jo prioritetai – paslaugų kokybė, vienodi gydymo standartai ir pacientų patirtis.
Šį profesinį pokytį gydytojas sieja su noru likti medicinos srityje, tačiau kartu priimti naują iššūkį. Didžiąją karjeros dalį praleidęs Kauno klinikose, kurias vadina pirmąja ir pagrindine darboviete, jis teigia nenorėjęs sustoti. Naujoje veikloje gydytojas tikisi pritaikyti sukauptą patirtį ir mato aiškią jos prasmę.
„Eglę“ jis vertina kaip plačiausią medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo tinklą Lietuvoje, turintį ilgametes tradicijas, patyrusių specialistų ir didelį medicininį potencialą.
Reabilitacija – svarbi gydymo tąsa
Prof. dr. R. Kėvalo teigimu, sveikatos sistemoje daugiausia dėmesio dažnai tenka ligos diagnozei ir gydymui, tačiau ne mažiau reikšmingas yra tolesnis paciento atsistatymas. Tai apima funkcijų atkūrimą ir grįžimą į įprastą gyvenimą.
Šiuolaikinės technologijos, sudėtingi gydymo metodai ir vaistai gali išgelbėti gyvybę ar padėti įveikti sunkią ligą, tačiau svarbu, kas vyksta po to. Pasak gydytojo, pacientui reikšminga, ar jis galės vėl dirbti, gyventi kasdienį gyvenimą, atgauti judrumą ir savarankiškumą. Todėl reabilitaciją jis laiko neatsiejama gydymo tąsa.
Gydytojas pabrėžia, kad medicininė reabilitacija neturėtų būti vertinama kaip papildomas ar pasirenkamas sveikimo etapas. Po operacijos, traumos, sunkios ligos ar ilgo gydymo ji neretai lemia, kaip žmogus galės gyventi toliau.
Prof. dr. R. Kėvalas pasakoja matęs pacientų, kurie po sunkių traumų ar ligų iš ligoninės išvykdavo labai sunkios būklės, tačiau po metų ar pusantrų jau galėjo judėti, kalbėti, mokytis, dirbti ir gyventi visavertį gyvenimą. Tokie atvejai, jo teigimu, aiškiai parodo reabilitacijos reikšmę gydymo procese.
Sanatorinis gydymas skirtas ne tik sveikimui
Naujasis vyr. gydytojas išskiria ir sanatorinio gydymo svarbą. Jis mano, kad ši paslauga aktuali ne vien po ligų ar operacijų – ji taip pat gali padėti stiprinti sveikatą, valdyti lėtines būkles ir gerinti savijautą.
Sanatorinis gydymas, pasak prof. dr. R. Kėvalo, gali padėti ne tik sveikti, bet ir palaikyti fizinį aktyvumą, sumažinti lėtinių ligų simptomų poveikį kasdieniam gyvenimui. Sveikatą veikia ne vien vaistai ar technologijos – svarbūs ir judėjimas, aplinka, specialistų komanda, režimas bei kurortiniai veiksniai.
Druskininkai ir Birštonas turi gilias kurortinio gydymo tradicijas. Gydytojo vertinimu, jas derinant su šiuolaikinėmis medicinos žiniomis, reabilitacijos metodais ir specialistų kompetencija, galima sukurti pacientui vertingą sveikatinimo kryptį.
Prof. dr. R. Kėvalas taip pat ragina apie sveikatą galvoti dar iki tol, kol liga pradeda riboti gyvenimą. Jo teigimu, investicijos į sveikatą suteikia galimybę ilgiau išlikti aktyviam, savarankiškam ir gerai jaustis.
Vienodi standartai ir daugiau dėmesio darbuotojams
Vienu svarbiausių savo tikslų prof. dr. R. Kėvalas įvardija bendros medicinos padalinių krypties stiprinimą Druskininkuose ir Birštone. Tai turėtų apimti vienodus kokybės standartus, aiškius gydymo tikslus ir pamatuojamus rezultatus.
Gydytojas siekia, kad abiejų miestų medicinos padaliniai veiktų kaip glaudžiai bendradarbiaujanti komanda, laikytųsi bendrų standartų ir turėtų aiškiai apibrėžtus gydymo tikslus.
Jo teigimu, strategijas ir ambicingus planus įgyvendina žmonės, kasdien dirbantys su pacientais ir klientais. Todėl išskirtinis rūpestis pacientu, jo nuomone, pirmiausia prasideda nuo rūpesčio darbuotojais.
