Rugsėjį Lietuvoje nuo erkinio encefalito mirė dar vienas žmogus. Šiemet tai jau penktoji mirtis nuo šios infekcijos. Nors atvėsus orams erkių platinamomis ligomis sergama rečiau, specialistai ragina neprarasti budrumo – dėl klimato pokyčių erkės aktyvios išlieka vis ilgiau.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pranešė, kad rugsėjį Vilniaus apskrityje užregistruotas dar vienas mirties nuo erkinio encefalito atvejis. Miręs žmogus buvo vyresnis nei 80 metų, sirgo lėtinėmis ligomis ir buvo paskiepytas daugiau nei trimis vakcinos dozėmis. Paskutinė dozė jam suleista 2025 metais.
Per rugsėjį nustatyti 79 nauji erkinio encefalito atvejai, 47 pacientams prireikė gydymo ligoninėje.
Iš viso per pirmuosius devynis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruoti 459 susirgimai ir penkios mirtys. Pernai per tą patį laikotarpį buvo nustatyti 438 atvejai ir trys mirtys.
Lietuva pagal sergamumą pirmauja Europoje
Specialistai teigia, kad Lietuvoje padėtis sudėtinga jau ne vienerius metus. Pagal sergamumo erkiniu encefalitu rodiklį mūsų šalis pirmauja Europoje. Virusas gali būti perduotas ne tik miškuose, bet ir miestų parkuose, soduose ar kitose žaliosiose teritorijose.
Ši liga pavojinga ir dėl to, kad jos pradžia ne visada pastebima. Maždaug trečdaliui susirgusiųjų išlieka įvairūs liekamieji reiškiniai, kai kuriais atvejais jie būna itin sunkūs.
NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė nurodė, kad erkinio encefalito virusas paplitęs ir centrinėje Europoje, tačiau būtent Lietuvoje fiksuojamas didžiausias sergamumo rodiklis.
Vieniems – tik karščiavimas, kitiems prireikia reanimacijos
VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų gydytoja doc. Daiva Radzišauskienė aiškino, kad encefalitas yra smegenų uždegimas ir gyvybei pavojinga liga. Pažeidus smegenyse esančius gyvybiškai svarbius centrus, liga gali baigtis mirtimi.
Kitų sukėlėjų sukeltam encefalitui gydyti gali būti skiriami antivirusiniai vaistai ar antibiotikai, tačiau erkinio encefalito atveju tokio specifinio gydymo nėra.
Maždaug trečdaliui pacientų gresia sunkios komplikacijos ir ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, o maždaug dešimtadaliui jų liekamieji reiškiniai būna labai sunkūs. Visiškai pasveikti iki išrašymo iš ligoninės dažniausiai nepavyksta: vieniems atsistatymas trunka mėnesį, kitiems – pusę metų ar metus. Maždaug 30 proc. pacientų pasekmės gali išlikti visą gyvenimą.
Kai kuriais atvejais infekcija pasireiškia lengviau, simptomai primena gripą. Tai gali būti meningitinė ligos forma, kai labiau pažeidžiami smegenų dangalai, o ne pačios smegenys. Tuomet žmogus gali tik karščiuoti ir jausti bendrą silpnumą.
Europoje ši forma nustatoma iki 50 proc. atvejų. Dalis jų Lietuvoje, gydytojos vertinimu, tikriausiai lieka nenustatyti, nes karščiuojantis žmogus kartais nesikreipia į medikus.
Sunkios ligos eigos rizika didėja su amžiumi, tačiau jauni žmonės taip pat gali susirgti sunkiai. Gydytoja pasakojo, kad jos praktikoje staiga mirė 44 metų pacientas. Vyresniems žmonėms didesnė tikimybė susidurti su sunkiausia forma, galinčia sukelti galūnių parezes, kvėpavimo nepakankamumą ir kitus sutrikimus.
Skiepus būtina laiku atnaujinti
Viena pagrindinių apsaugos nuo erkinio encefalito priemonių yra vakcinacija. Vis dėlto vakcinos veiksmingumas priklauso ir nuo žmogaus amžiaus. Jaunesniame amžiuje imuninis atsakas paprastai būna stipresnis, o vyresniems žmonėms po skiepų imunitetas ne visada susiformuoja 100 procentų.
Tai nereiškia, kad vyresniame amžiuje skiepytis neverta. Priešingai, vakcinacija reikalinga, tačiau svarbu nepamiršti laiku atnaujinti skiepų.
Jaunam žmogui, neturinčiam lėtinių ligų, sustiprinančios dozės paprastai reikia kas penkerius metus. Vyresniems žmonėms ir tiems, kurių imunitetas silpnesnis, ją rekomenduojama gauti kas trejus metus.
Gydytoja taip pat nurodė, kad susirgus onkologine liga ir taikant chemoterapiją sustiprinančią vakcinos dozę galima skirti, nes ji laikoma nekenksminga.
Visuomenės mastu kuo daugiau paskiepytų žmonių reiškia mažesnį sergamumą ir mažiau sunkių ligos formų. Jei sunki liga sudaro 10–12 proc. atvejų, susirgus 200 žmonių būtų apie 20 sunkių atvejų, o susirgus 800 – jau apie 80. Todėl didesnė vakcinacijos apimtis gali sumažinti ne tik sergamumą, bet ir ilgalaikių pasekmių dažnį.
Nuo 2025 m. gruodžio 9 d. valstybės lėšomis nuo erkinio encefalito gali skiepytis 50–60 metų žmonės. Nepriklausantys šiai amžiaus grupei vakciną gali įsigyti savo lėšomis gydymo įstaigose ar kitose vietose, kuriose atliekami skiepai, įskaitant vaistines.
