Į Lietuvą slenka dar viena energetikos kainų šuolio banga, tačiau jos mastas gyventojų piniginėse kol kas atsispindi ne visu stiprumu. Daugiausia išlaidų šiuo metu didina pabrangę degalai, o šildymo, gamtinių dujų ir elektros kainų augimas visa jėga bus juntamas prasidėjus žiemai. Jei temperatūra smarkiai nukris, sąskaitos už energiją gali pasiekti istorines aukštumas. Laiko pasirengti blogiausiam scenarijui beveik nebeliko, todėl tenka tikėtis palankaus oro.
Europos energetikos sektorius šaltąjį sezoną pasitinka nepakankamai pasiruošęs. Rinkoje trūksta dyzelino, gamtinių dujų saugyklos nėra pakankamai užpildytos, tebėra uždarytas Hormuzo sąsiauris, o Rusijos ir Ukrainos energetinis karas tęsiasi. Europos energijos rinkos yra glaudžiai susijusios, todėl šie veiksniai neišvengiamai turės įtakos ir Lietuvai.
Energetikos kainų augimas jau pakėlė bendrą metinę infliaciją Lietuvoje iki 6,7 proc. Žiemą ji, tikėtina, dar labiau padidės, o žiemos pabaigoje gali pasiekti dviženklį lygį. Brangstanti energija skatins kilti ir kitų prekių bei paslaugų kainas. Tai patvirtina gamintojų kainų indeksas, rugsėjį Lietuvoje išaugęs iki 19 proc. Rodiklis rodo, kad gamintojai ir paslaugų teikėjai jau patiria didelį sąnaudų spaudimą, kurio dalį greičiausiai perkels vartotojams.
Šį kartą rinkos dalyviai, kitaip nei per pavasarinį kainų šuolį, nebesitiki greito energijos atpigimo. Naftos ateities sandoriai rodo, kad visą žiemą barelio kaina gali išlikti didesnė nei 100 JAV dolerių, nors praėjusią žiemą ji siekė 65 JAV dolerius. Gamtinių dujų kaina Nyderlandų TTF taške, prognozuojama, bus beveik tris kartus didesnė – 85 eurai už MWh vietoje 31 euro. Vokietijos elektros rinkoje kaina gali beveik padvigubėti – nuo 100 iki 200 eurų už MWh. Brangstant biokurui, Lietuvoje pagrįstai galima tikėtis bent 25 proc. didesnių šildymo sąskaitų.
Kol kas Lietuvos gyventojai artėjančios infliacijos bangos dar nejaučia visa apimtimi. Sunkiausias laikotarpis prasidės žiemą, kai teks daugiau mokėti ne tik už degalus, elektrą ir gamtines dujas, bet ir už šildymą. Energetikos prekių kainų raidą Europoje bei Lietuvoje lems ir orai. Šaltesnė žiema padidintų energijos paklausą, o kartu – ir kainas. Tokiu atveju gyventojams tektų gerokai labiau paploninti pinigines. Tačiau šilta ir vėjuota žiema galėtų pristabdyti kainų augimą: energijos būtų suvartojama mažiau, o vėjo jėgainės pagamintų daugiau elektros.
Dėl to šiemet orų prognozes gali tekti sekti taip pat atidžiai, kaip ir energetikos rinkų pokyčius. Šilta žiema Europai būtų palanki ekonominė žinia, nes mažesnis vartojimas sumažintų spaudimą kainoms. Šaltas sezonas, priešingai, galėtų dar labiau pagilinti energetikos krizę. Šilta žiema jau buvo padėjusi Europai 2022–2023 metų sezonu, todėl kyla klausimas, ar ji dar kartą taps išsigelbėjimu.
Elektros ir šildymo kainos nėra vieninteliai pavojai. Silpnąja Europos energetikos rinkos vieta išlieka ir dyzelinas. Europa jo pagamina mažiau, nei sunaudoja, todėl dalį poreikio turi padengti importu. Anksčiau svarbūs tiekimo srautai atkeliaudavo iš Rusijos ir Artimųjų Rytų, tačiau dabar Europos galimybės apsirūpinti šiuo kuru yra labiau suvaržytos. Žiemą dyzelino paklausa paprastai išauga, todėl jo kainos gali patirti papildomą spaudimą.
Tai gali sukurti iš pirmo žvilgsnio netikėtą situaciją: pasaulinė naftos kaina mažėtų, tačiau dyzelinas Europoje nebūtinai atpigtų. Jei rinkoje trūktų būtent šio produkto, jo kainą lemtų ne tik naftos barelio vertė, bet ir dyzelino pasiūla.
Lietuvos vairuotojams tai ypač svarbu, nes dyzelinas šalyje yra plačiai naudojamas. Be didmeninės kuro kainos, galutinę sumą degalinėje lemia ir mokesčiai. Todėl net palankesni pokyčiai pasaulinėje naftos rinkoje nebūtinai reikštų tokį patį kainų kritimą Lietuvoje.
Artėjant žiemai vienu metu susiduriama su keliomis rizikomis: aukštomis elektros kainomis, prasidedančiu šildymo sezonu, struktūriniu dyzelino trūkumu ir didele priklausomybe nuo oro sąlygų. Kadangi šių veiksnių poveikis gyventojų biudžetams kol kas dar nėra visiškai atsiskleidęs, dabartinis ramybės jausmas gali būti apgaulingas.
Vis dėlto nebūtinai išsipildys pats blogiausias scenarijus. Šiltesni orai reikšmingai sumažintų energijos paklausą, o pagerėjusi geopolitinė padėtis galėtų greitai pakeisti rinkos lūkesčius. Energetikos rinkose situacija gali pasikeisti labai greitai. Tačiau šiuo metu priežasčių tikėtis ramios žiemos yra mažiau nei pavasarį. Tuomet dar buvo viliamasi, kad kainų šuolis bus trumpalaikis ir iki šildymo sezono padėtis stabilizuosis. Dabar aišku, kad problema neišnyko, o didžiausio energijos vartojimo laikotarpis dar tik prasideda.
Komentaro autorius – „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
