Naujosios Vyriausybės sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis vienu svarbiausių savo kadencijos uždavinių įvardijo eilių mažinimą pas tam tikrų sričių gydytojus specialistus. Sveikatos apsaugos ministerija šiuo metu tikslina, kokios penkios specialistų grupės bus prioritetinės.
Penkių prioritetinių gydytojų specialistų grupių sąrašas įtvirtintas XXI Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane, patvirtintame 2026 m. rugsėjo 9 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 675.
Tikslas – per nustatytą terminą priimti 70 proc. pacientų
Ministras siekia, kad ne mažiau kaip 70 proc. pacientų pas šiuos specialistus pirminiam vizitui, apmokamam Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, patektų per teisės aktuose numatytą laiką.
Paprastai tai reiškia, kad pas gydytoją specialistą pacientas turėtų patekti per 30 kalendorinių dienų. 2025 m. šis rodiklis siekė 53,3 proc.
L. Kukuraičio teigimu, ministerija išanalizavo eiles pagal specialistų grupes ir nustatė, kad daugiausia sunkumų kyla dėl antrinio lygio paslaugas teikiančių gydytojų. Todėl buvo atrinktos penkios sritys, kuriose daugiausia žmonių laukia ilgiausiai.
Ministerijos skaičiavimu, per metus antrinio lygio gydytojų specialistų paslaugomis pasinaudoja apie 100 tūkst. žmonių. Tik maždaug pusė jų šias paslaugas gauna per teisės aktuose nustatytą vieno mėnesio laikotarpį.
Ministras nurodė, kad per artimiausius dvejus metus bus ieškoma sprendimų, o tikimasi, jog 2028-aisiais paslaugas laiku gaus gerokai daugiau pacientų.
PSDF biudžetas kitąmet pasieks 4,86 mlrd. eurų
Pasak L. Kukuraičio, eilių mažinimą ir didesnį sveikatos paslaugų finansavimą turėtų palengvinti augantis Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas. Kitąmet jis sudarys 4,86 mlrd. eurų.
Ministras pabrėžė, kad tai didina sveikatos apsaugos sistemos pajamas, nors Lietuvos finansavimas vis dar nesiekia Europos vidurkio – trūksta maždaug trečdalio lėšų. Jo teigimu, papildomas finansavimas būtinas, jei pacientams norima užtikrinti Europoje įprastas paslaugas ir galimybes.
Didžiausia PSDF išlaidų dalis ir toliau bus skirta asmens sveikatos priežiūros paslaugoms. Tam numatyta 3,41 mlrd. eurų – beveik 357 mln. eurų daugiau nei šiais metais.
L. Kukuraitis teigė, kad papildomi pinigai bus skiriami paslaugoms plėsti, pirmiausia toms sritims, kuriose trūksta paslaugų ir susidaro ilgiausios eilės. Taip siekiama, kad reikalinga pagalba pasiektų daugiau pacientų.
Regioninėms įstaigoms numatomas kitoks finansavimas
Ministras taip pat pristatė planuojamus bazinius mokėjimus už kai kurias regionams itin svarbias paslaugas. Tokia tvarka leistų finansuoti ne tik faktiškai suteiktas paslaugas, bet ir užtikrinti konkretaus skyriaus veikimą gydymo įstaigoje.
Kaip pavyzdį L. Kukuraitis nurodė insulto klasterio apmokėjimą. Pagal tokį modelį įstaigai būtų skiriama bazinė suma vien už tai, kad joje veikia konkretus skyrius. Tai leistų išlaikyti pagrindines paslaugas, o už jų teikimą būtų mokama papildomai.
Planuojama, kad bazinis finansavimas galėtų būti taikomas pediatrijos, akušerijos, intensyviosios terapijos ir kitoms svarbioms medicinos sritims.
