Baigus ikiteisminį tyrimą dėl dviejų moterų nužudymo Kaune, vis daugiau dėmesio sulaukia klausimas, kas skatina žmones ryžtis itin žiauriems nusikaltimams ir ar tokių tragedijų galima išvengti.
Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Rimas Bradūnas yra nurodęs, kad tyrimas užtruko dėl jo specifikos: buvo atlikta daug proceso veiksmų, ekspertizių ir objektų tyrimų. Tyrimo metu nustatyta, kad vienas nužudymas galėjo būti įvykdytas itin žiauriai.
Naujienų portalui tv3.lt anksčiau psichologas ir psichoterapeutas Edvardas Šidlauskas pasakojo, kad į žiaurių nusikaltimų problemą Lietuvoje reikėtų žvelgti ne tik per agresijos, bet ir per mažėjančios empatijos prizmę.
Empatiją silpnina bendravimas virtualioje erdvėje
Specialisto teigimu, tiek vaikai, tiek suaugusieji vis rečiau įsijaučia į kitus žmones, nes didelė dalis bendravimo persikėlė į nuotolinę erdvę. Reikšmingą įtaką šiam procesui, jo manymu, turėjo pandemija.
E. Šidlauskas aiškino, kad virtualus bendravimas gali skatinti agresyvumą, egocentriškumą ir neadekvatų elgesį santykiuose. Jo vertinimu, tokia bendravimo kultūra persikelia ir į kasdienį gyvenimą: žmonėms darosi sunkiau bendrauti gyvai, prisitaikyti prie kito bei įsiklausyti.
Psichologas taip pat pastebėjo, kad ilgai būnant virtualioje erdvėje žmonės kitus ima skirstyti į dvi grupes: tuos, kurie pritaria jų normoms ir vertybėms, bei tuos, kurie joms nepritaria. Pastarieji gali kelti pyktį ir agresiją.
Virtualioje erdvėje lengviau pasislėpti po „kaukėmis“
E. Šidlausko teigimu, gyvai bendraudami žmonės mato pašnekovo emocijas ir turi atsižvelgti į tai, kad šalia yra kitas, panašius poreikius bei savo požiūrį turintis žmogus. Virtualiame pasaulyje galima daug lengviau atsiriboti: nepatikus bendravimui, jį galima nutraukti arba susikurti kitą tapatybę.
Ypač paaugliams svarbioje virtualioje erdvėje, pasak specialisto, žmonės neretai elgiasi tarsi dėvėdami kaukes. Tai gali mažinti savikontrolę, išlaisvinti žemesnius instinktus ir skatinti impulsyvumą bei egocentriškumą.
Psichologas dalijosi konsultacijose girdėjęs mintį, kad žmogui kartais atrodo, jog egzistuoja tik jis pats ir kad viskas turi suktis aplink jį. Jo vertinimu, tai atspindi platesnę empatijos stokos problemą.
Kitas žmogus tampa nebe asmeniu, o funkcija
Specialistas teigė, kad dėl empatijos trūkumo žmonės vieni kitus gali pradėti vertinti kaip daiktus ar objektus. Tuomet tampa sunkiau suprasti kito skausmą ir emocijas.
E. Šidlauskas tokį požiūrį siejo su vartotojiška psichologija, kai aplinka suvokiama kaip išteklius savo poreikiams patenkinti. Tokiu atveju kitas žmogus tampa paslaugos teikėju ar pramogos šaltiniu, o ne gyvu asmeniu.
Pasak jo, taip išnyksta emocinis ryšys. Žvelgiant į žmogų kaip į daiktą, atsiranda jausmas, kad su juo galima elgtis kaip panorėjus. Panašus požiūris gali būti nukreiptas į silpnesnius, mažumas ar kitokius žmones.
Empatiją galima ugdyti
E. Šidlauskas pabrėžė, kad empatija nėra nekintanti savybė – ją galima lavinti. Jo teigimu, gebėjimą geriau suprasti kitus gali stiprinti net ir labai sunkius nusikaltimus padarę žmonės, o paaugliai pokyčiams dažnai yra ypač imlūs.
Vienu iš būdų psichologas įvardijo vaizduotės pratimus: skaityti aukų istorijas, bandyti įsivaizduoti save jų vietoje ir suprasti, ką jos išgyveno. Anot jo, tyrimai rodo, kad tokie metodai gali būti veiksmingi.
Visuomenėje taikyti tokius pratimus visiems būtų sudėtinga, tačiau, specialisto manymu, žmonės gali sąmoningai skirti daugiau laiko gyvam bendravimui. Tėvai taip pat gali skatinti vaikus dažniau bendrauti ne virtualiai, o akis į akį, tai vertinant kaip investiciją į save.
Vakarų valstybėse, pasak E. Šidlausko, jau pasitaiko atvejų, kai psichiatrai vietoje vaistų rekomenduoja chorą ar kitą bendruomeninę veiklą. Tai esą tampa vis įprastesne praktika, nes žmonėms trūksta gyvo ryšio, nors jie patys ne visada suvokia, kiek nuo jo nutolo.
Kaune baigtas tyrimas dėl dviejų moterų nužudymo
Teisėsaugos duomenimis, ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų įtarti, kad B. Mikutavičius 2025 m. gruodžio 4 d. duriančiu-pjaunančiu įrankiu mirtinai sužalojo 2003 m. gimusią moterį. Nuo patirtų sužalojimų ji mirė. Netrukus mirtinai buvo sužalota ir 2001 m. gimusi moteris.
Prokuratūra pranešė, kad dėl vienos iš dviejų inkriminuojamų nusikalstamų veikų įtarimų kvalifikacija nepasikeitė. Dėl kitos veikos įtarimai buvo perkvalifikuoti į įtarimus dėl žmogaus nužudymo kankinant arba kitaip itin žiauriai.
Baudžiamajame kodekse už kito žmogaus nužudymą numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 7 iki 15 metų. Už nužudymą kankinant ar kitaip itin žiauriai gresia laisvės atėmimas nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Kauno apygardos teismas B. Mikutavičiui suėmimą pratęsė trims mėnesiams. Jis suimtas nuo praėjusių metų gruodžio 7 dienos.
