Irane sulaikytų Lietuvos piliečių Daivos Zakažauskaitės ir Erikos Šlimaitės likimas kol kas nėra aiškus. Lietuvos užsienio reikalų ministerija patvirtino, kad moterys sulaikytos, tačiau informacijos, kada jos galėtų būti paleistos, nėra. Iranas jau ne kartą yra sulaikęs užsieniečių: vieni buvo kaltinami šnipinėjimu, kiti – neteisėtu sienos kirtimu ar dalyvavimu protestuose. Kai kurie žmonės laisvės laukė kelis mėnesius, o kiti kalėjime praleido daugiau nei dvejus metus. Ankstesnės istorijos rodo, kokių diplomatinių pastangų gali prireikti siekiant juos išlaisvinti.
Irane sulaikytos lietuvės Daiva Zakažauskaitė ir Erika Šlimaitė (tv3.lt koliažas)
Irano kalėjimuose yra kalėję turistai ir žurnalistai. Jų paleidimą dažnai lydėjo sudėtingos derybos bei intensyvus diplomatų darbas.
Australų keliautojai buvo apkaltinti šnipinėjimu
2019 metais po pasaulį keliavę australai Jolie King ir Markas Firkinas per Iraną vyko į Europą. Pora kūrė kelionių turinį, filmavo aplankytas vietas ir įspūdžiais dalijosi internete.
Tačiau Irane jie buvo sulaikyti ir maždaug tris mėnesius praleido kalėjime. Keliautojai pasakojo, kad šalyje planavo būti tik kelias dienas. Stovyklaujant parke Jajroodo mieste netoli Teherano, juos apsupo dešimtys ginkluotų pareigūnų, vilkėjusių civiliais drabužiais.
Pareigūnai apieškojo jų daiktus, o vėliau abu išvežė ir uždarė atskirose kamerose. Iš pradžių pora negalėjo susisiekti su artimaisiais, draugais ar Australijos ambasada, be to, neturėjo galimybės pasinaudoti advokato paslaugomis.
Po dviejų dienų australai buvo apkaltinti šnipinėjimu. Irano institucijos taip pat teigė, kad jie galėjo skraidinti droną ir fotografuoti vaizdus prie branduolinių objektų. Pora kaltinimus atmetė ir aiškino, kad keliavo bei kūrė medžiagą savo tinklaraščiui, o ne rinko žvalgybinę informaciją.
Pasak keliautojų, maždaug po dviejų mėnesių tardytojai pripažino, kad jie nėra šnipai, tačiau vis tiek pateikė naujų kaltinimų dėl fotografavimo. Už šnipinėjimą porai iš pradžių grėsė net mirties bausmė arba ilgas įkalinimas.
2019 metų spalį Iranas australus paleido. Apie tai spalio 5 dieną paskelbė Australijos užsienio reikalų ministrė Marise Payne.
Tuo pat metu Australijoje buvo paleistas Irano pilietis Reza Dehbashi, kaltintas bandymu perduoti Iranui JAV karinio radaro technologiją. Dėl to žiniasklaidoje buvo keliama prielaida, kad šalys galėjo susitarti apsikeisti kaliniais.
Trys amerikiečiai kalėjo daugiau nei dvejus metus
2009 metų vasarą Shane’o Bauerio, Josho Fattalo ir Sarah Shourd kelionė po Artimuosius Rytus baigėsi sulaikymu Irane. Dalis amerikiečių kalėjime išbuvo ilgiau nei dvejus metus.
Skelbta, kad liepos 31 dieną jie buvo sulaikyti Irano ir Irako pasienio teritorijoje. Irano valdžia tvirtino, jog amerikiečiai neteisėtai kirto sieną, o vėliau jiems pareiškė ir kaltinimus šnipinėjimu. Visi trys šiuos kaltinimus neigė.
Amerikiečiai buvo uždaryti Teherano Evino kalėjime. 2010 metų rugsėjį Sarah Shourd paleista už 500 tūkst. JAV dolerių užstatą ir grįžo į Jungtines Valstijas, tačiau abu vyrai liko kalėti.
2011 metų rugpjūtį Irano teismas Bauerį ir Fattalą nuteisė po aštuonerius metus: treji metai skirti už neteisėtą sienos kirtimą, dar penkeri – už šnipinėjimą. Vyrai kaltinimus toliau neigė.
Žmogaus teisių organizacija tuomet teigė, kad procesas neatitiko sąžiningo teismo standartų. Taip pat buvo nurodyta, jog viešai nepateikta įtikinamų įrodymų, pagrindžiančių šnipinėjimo kaltinimus.
2011 metų rugsėjo 21 dieną, praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo sulaikymo, abu vyrai buvo paleisti už užstatą ir išvyko iš Irano į Omaną. Jų paleidimui buvo sutelktos didelės diplomatinės pastangos.
Prancūzas protestų metu kalėjo daugiau nei 20 mėnesių
2022 metais į Iraną atvyko Prancūzijos pilietis Louis Arnaud. Tais pačiais metais šalyje kilo dideli protestai po to, kai mirė 22 metų kurdė Mahsos Amini. Ją buvo sulaikiusi Irano vadinamoji moralės policija dėl tariamo galvos apdangalo dėvėjimo taisyklių pažeidimo.
2022 metų rugsėjį Arnaud buvo sulaikytas kartu su kitais europiečiais. Prancūzijos žiniasklaida skelbė, kad jis įtartas dalyvavimu po Amini mirties kilusiuose protestuose.
Prancūzas nelaisvėje praleido daugiau nei 20 mėnesių. Irano institucijos jį paleido 2024 metų birželį, o birželio 13 dieną jis grįžo į Prancūziją.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas padėkojo Omanui ir kitiems, padėjusiems pasiekti susitarimą dėl Arnaud paleidimo. Grįžusį vyrą Prancūzijoje pasitiko šalies užsienio reikalų ministras.
Italų žurnalistė buvo paleista po trijų savaičių
Italijos žurnalistė Cecilia Sala į Iraną atvyko 2024 metų gruodį dėl darbo. Italijos užsienio reikalų ministerija patvirtino, kad Teherano policija ją sulaikė gruodžio 19 dieną. Į šalį ji buvo atvykusi teisėtai ir turėjo galiojančią vizą.
Gruodžio 27 dieną Italijos ambasadorė Teherane per konsulinį vizitą aplankė žurnalistę, kad įvertintų jos sulaikymo sąlygas ir statusą. Iki tol Salai buvo leista artimiesiems paskambinti tik du kartus.
2025 metų sausio 2 dieną Italijos užsienio reikalų ministerija išsikvietė Irano ambasadorių Romoje. Ji pareikalavo nedelsiant paleisti Salą, užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas ir visavertę konsulinę pagalbą. Ministerija pabrėžė, kad žurnalistė į Iraną atvyko su galiojančia žurnalistine viza.
Sala buvo paleista 2025 metų sausio 8 dieną ir iš Teherano išskrido į Italiją. Italijos vyriausybė teigė, kad jos išlaisvinimas pasiektas po intensyvių diplomatinių ir žvalgybos institucijų pastangų.
Lietuvės Irane sulaikytos, ryšio su jomis nėra nuo spalio 12 dienos
Skelbta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktajame policijos komisariate buvo gauti pareiškimai dėl dviejų moterų. Daiva Zakažauskaitė, gimusi 1992 metais, ir Erika Šlimaitė, gimusi 1983 metais, spalio 7 dieną iš Lietuvos išskrido į Turkiją, o iš jos – į Iraną.
Vėliau Užsienio reikalų ministerija patvirtino gavusi informacijos iš Irano, kad moterys yra sulaikytos. Taip pat paaiškėjo jų sulaikymo data.
Ministerijos atstovė A. Stakėnienė portalui lrt.lt patvirtino, kad oficialiuose gautuose dokumentuose nurodyta: lietuvės sulaikytos spalio 15 dieną. Dokumentuose apie aplinkybes pateikta labai mažai informacijos, kurios ministerija negali komentuoti, kad nepakenktų pačioms pilietėms.
Sesuo girdėjo apie galimas priežastis, tačiau jomis netiki
Daivos sesuo Rūta Korsakienė portalui tv3.lt sakė, kad moterys buvo vežamos iš vienos sulaikymo vietos į kitą.
Ji taip pat teigė turinti informacijos apie jų laikymo vietą ir galbūt net miestą, tačiau šių duomenų viešinti negalinti. Sesuo buvo informuota ir apie galimas sulaikymo priežastis, tačiau jas vadino „nelogiškomis“.
R. Korsakienė teigė turinti neoficialios informacijos, kodėl lietuvės sulaikytos, tačiau viešai jos neskelbianti, nes netiki, kad ši informacija teisinga. Ji taip pat sakė, kad, žinant Iraną, šalies institucijos galėjo nuspręsti, jog moterys kažką padarė arba nepadarė.
Lietuvės laikomos ne viešbutyje ir buvo perkeltos į kitą vietą
Daivos sesuo taip pat paneigė versiją, kad lietuvės laikomos viešbutyje. Pasak jos, moterys yra sulaikytos tam tikroje vietoje, tačiau tikslios lokacijos ji negali atskleisti, nes ši informacija nėra oficialiai patvirtinta.
R. Korsakienė jų laikymo vietą apibūdino kaip kalėjimą arba areštinę ir patvirtino, kad lietuvės buvo perkeltos. Jos teigimu, sulaikytųjų lokacija buvo keičiama.
Praėjus daugiau nei savaitei nuo pirmojo šeimos kreipimosi į Užsienio reikalų ministeriją, pirmadienį įvyko oficialus susitikimas su artimaisiais. Jo metu šeimos nariai buvo informuoti apie ministerijai žinomą situaciją.
Sesuo teigė išgirdusi iš esmės tą pačią informaciją kaip ir anksčiau: ji išlieka abstrakti, o konkrečių detalių ministerija nepateikė. Artimiesiems buvo pasakyta, kad daroma viskas, kas įmanoma, ir bandoma susisiekti su visomis reikalingomis institucijomis.
R. Korsakienė svarstė, kad oficialių žinių gali trūkti todėl, jog moterys laikomos neįprastoje vietoje arba jų duomenys dar nėra tinkamai įtraukti į Irano sistemą. Ji taip pat neatmetė galimybės, kad Irano valdžia nenori informacijos atskleisti.
Nors sesuo turi kiek daugiau informacijos, tai jos nenuramino. Ji sakė, kad vieta, kur laikomos lietuvės, neatrodo tokia, kurioje pati norėtų būti.
