Irane dingusios lietuvės Daivos Zakažauskaitės sesuo teigia išsiaiškinusi, kad jos sesuo ir kita Lietuvos pilietė Erika Šlimaitė gali būti laikomos ne policijoje ar areštinėje, o nežinomame name.
Apie sąžiningą teismą Irane beveik neverta svajoti
Advokatas Gintaras Černiauskas žmonėms, ketinantiems vykti į rizikingas valstybes, rekomenduoja gerai įvertinti tokio sprendimo pasekmes. Jo teigimu, pavojingų šalių, ypač tų, su kuriomis Lietuva nepalaiko diplomatinių santykių, reikėtų vengti.
Jeigu į tokią valstybę vis dėlto vykstama, būtina iš anksto pasiruošti galimiems incidentams ir nuolat palaikyti ryšį su artimaisiais. Taip nelaimės atveju būtų galima greičiau reaguoti ir žinoti, kur žmogus galėtų būti.
Advokatas taip pat nurodė, kad susidūrus su nelaime artimieji turėtų kreiptis į Užsienio reikalų ministeriją. Gavus daugiau informacijos, būtų galima spręsti, kokių veiksmų imtis toliau.
G. Černiausko vertinimu, jeigu lietuvės yra sulaikytos dėl kokių nors priežasčių, jų išlaisvinimo reikėtų siekti diplomatiniais kanalais. Tikėtis teisingo ir sąžiningo teismo Irane, pasak jo, praktiškai beviltiška.
Informaciją apie moteris gali tekti rinkti per diplomatus
Advokatas pabrėžė, kad situaciją dar labiau apsunkina tai, jog Lietuva ir Iranas nepalaiko diplomatinių ryšių. Jo teigimu, Irano teisėsaugos ir politinė valdžia su Lietuva nebendradarbiauja, todėl mažai tikėtina, kad šalies režimą būtų galima paveikti iš išorės.
Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje nurodoma, kad Irane Lietuva turi garbės konsulą. Vis dėlto galimo lietuvių įkalinimo aplinkybes, advokato manymu, būtų įmanoma aiškintis tik diplomatiniais kanalais.
Tokiu būdu būtų galima bandyti nustatyti, kur moterys yra, kas joms nutiko ir, jeigu jos iš tiesų sulaikytos, dėl kokių priežasčių tai padaryta. G. Černiauskas neatmeta, kad režimas gali pateikti su tikrove nesusijusius, išgalvotus kaltinimus.
Pagalbos gali būti ieškoma per Švediją ar Šveicariją
G. Černiausko teigimu, dingusių lietuvių paieškai galėtų būti pasitelktos kitų valstybių atstovybės. Jis kaip galimą tarpininkę paminėjo Švediją ir rekomendavo rinktis Europos valstybę, turinčią kontaktų su Iranu, o ne Jungtinę Karalystę ar Jungtines Amerikos Valstijas.
Kitas galimas kelias – Šveicarijos ambasada. Advokato teigimu, Šveicarija ilgą laiką palaikė ryšį ir tarpininkavo perduodant informaciją tarp JAV ir Irano.
URM ragina Irane esančius Lietuvos piliečius nedelsiant išvykti. Ministerija nurodo, kad dėl tebesitęsiančios įtampos Artimuosiuose Rytuose saugumo padėtis Irane ir visame regione yra itin jautri, nestabili bei sunkiai prognozuojama.
Ministerija primena anksčiau paskelbtą raginimą Lietuvos piliečiams kuo skubiau palikti Iraną ir apskritai atsisakyti kelionių į šią valstybę. URM įspėja, kad galimi neteisėti veiksmai prieš Lietuvos piliečius, įskaitant neteisėtą sulaikymą ar areštą, o konsulinės ir teisinės pagalbos galimybės būtų labai ribotos arba jų visai nebūtų.
URM turi duomenų apie galimą lietuvių sulaikymą
Užsienio reikalų ministerija patvirtino, kad turi informacijos, jog Irane dingusios Lietuvos pilietės galėjo būti sulaikytos.
Ministerija teigia visais turimais kanalais aiškinanti įvykio aplinkybes, siekianti gauti oficialią informaciją, bendradarbiaujanti su Europos Sąjungos partneriais ir naudojanti kitas galimybes, kad moterims būtų suteikta būtina pagalba.
Kartu URM dar kartą priminė rekomendaciją nevykti į Iraną, o šioje šalyje esantiems Lietuvos piliečiams – kuo greičiau išvykti.
Sesuo: moterys gali būti laikomos ne areštinėje, o name
Daivos Zakažauskaitės sesuo Rūta Korsakienė pasakojo, kad spalio 19 dieną, pirmadienį, su ja susisiekė Turkijos ambasada. Ši ambasada, kuriai priklauso Irane dirbantis Lietuvos garbės konsulas, esą kelis kartus siuntė žmones tikrinti situacijos.
Pasak R. Korsakienės, taip pavyko gauti informacijos, kad abi moterys yra sulaikytos. Vėliau su ja susisiekė ir moteris, kurios vyras yra Irano pilietis bei turi daug pažinčių šioje šalyje.
R. Korsakienė teigia, kad šis žmogus išsiaiškino, jog jos sesuo ir kita lietuvė laikomos ne policijoje ar areštinėje, o kažkokiame name. Kadangi jų sulaikymas esą oficialiai neužregistruotas, sistemoje jos gali būti tarsi neegzistuojančios.
Sesers teigimu, jeigu moterys iš tiesų laikomos neoficialioje vietoje, tai gali trukti iki mėnesio. Per tą laiką Irano valdžia gali nuspręsti jas paleisti arba įtraukti į sistemą ir oficialiai užregistruoti kaip sulaikytas.
Erikos tarnyba kariuomenėje galėjo sukelti įtarimų
Viena iš dingusiųjų, Erika Šlimaitė, Lietuvos kariuomenėje tarnavo 2010–2014 metais. R. Korsakienės šaltiniai teigia, kad ši aplinkybė galėjo turėti įtakos moterų sulaikymui.
Sesuo pasakojo, kad žmonės, padedantys aiškintis situaciją per Irane gyvenančius giminaičius, jos klausė, ar viena iš moterų nėra politikė, svarbus asmuo arba susijusi su kariuomene. Tik vėliau paaiškėjo, kad Erika kariuomenėje tarnavo ketverius metus.
R. Korsakienės teigimu, tai gali dar labiau apsunkinti padėtį, nes Irane kariuomenėje tarnavęs žmogus gali būti laikomas šnipu.
Artimieji patys renka informaciją
R. Korsakienė taip pat pasakojo, kad prie bylos paskirtas asmuo nemoka anglų kalbos. Dėl to esą kyla sunkumų bendraujant su užsieniečiais, kurie bando padėti išsiaiškinti moterų likimą.
Pasak Daivos sesers, pagalbą siūlė nemažai užsieniečių – Irane gyvenančių ar šioje šalyje artimųjų turinčių žmonių. Vis dėlto, jos teigimu, su angliškai kalbančiais asmenimis tyrimą atliekantis pareigūnas nebendrauja ir pasiūlė informaciją rinkti patiems artimiesiems.
R. Korsakienė tvirtina, kad nuo penktadienio pati renka kontaktus, tikrina informaciją ir perduoda duomenis policijai.
Erikos pažįstama ją apibūdino kaip drąsią keliautoją
Erikos Šlimaitės pažįstama teigė, kad jos socialinių tinklų paskyroje galėjo apsilankyti šeimos nariai. Ji taip pat pasakojo, kad kelionės Eriką domino nuo tada, kai ši persikėlė į Norvegiją.
Pažįstamos teigimu, Erika iš pradžių keliavo po Norvegiją, vėliau aplankė vis daugiau šalių. Ji ją apibūdino kaip ekstremalią ir drąsią asmenybę, gerai supratusią kelionių rizikas.
Į Lietuvą viena moterų turėjo grįžti spalio 21-ąją
Generalinės prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė–Šatkauskienė nurodė, kad viena iš moterų iš kelionės turėjo grįžti spalio 21 dieną, trečiadienį, tačiau apie ją jokių žinių nėra.
Dėl dingusių asmenų paieškos pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atliekami proceso veiksmai, tikrinami duomenys, siekiant nustatyti moterų buvimo vietą. Tyrėjai bendradarbiauja su užsienio teisėsaugos institucijomis ir kitomis tarnybomis.
Tyrimas pradėtas gavus moterų artimųjų pareiškimus. Turimais duomenimis, vienos iš jų atostogos baigiasi spalio 21 dieną.
Erika buvo aplankiusi 65 šalis
Erika anksčiau rašė, kad ilgą laiką keliones derino su darbu ir laisvadieniais, tačiau vėliau nusprendė daugiau laiko skirti veiklai, kuri jai patinka.
Ji skelbė aplankiusi 65 šalis ir norėjusi padėti kitiems pasiruošti kelionėms. Erika siūlė sudaryti maršrutus, konsultuoti dėl dokumentų, dalytis patikimų gidų bei vietinių turų organizatorių kontaktais ir atkreipti dėmesį į praktines detales, kurios planuojant kelionę ne visada būna akivaizdžios.
Ją labiausiai domino įdomesnės ir mažiau turistų lankomos vietos bei įvairesnės nakvynės. Erika taip pat pabrėžė, kad keliauti galima pigiau, tačiau tam kartais tenka atsisakyti dalies patogumo.
Ryšio su lietuvėmis nėra nuo spalio 11 dienos
Lietuvos kariuomenė patvirtino, kad Erika Šlimaitė joje tarnavo 2010–2014 metais, tačiau šiuo metu kariuomenėje nebetarnauja.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktajame policijos komisariate gauti artimųjų pareiškimai, kad spalio 7 dieną iš Lietuvos į Turkiją, o iš jos – į Iraną išvyko Daiva Zakažauskaitė, gimusi 1992 metais, ir Erika Šlimaitė, gimusi 1983 metais.
Manoma, kad jų buvimo vieta gali būti Iranas, tačiau šiuo metu ji nežinoma. Su moterimis nėra ryšio nuo spalio 11 dienos, todėl jos laikomos dingusiomis be žinios.
Turinčius informacijos apie Daivos ir Erikos buvimo vietą policija prašo nedelsiant kreiptis į Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 3-iojo veiklos skyriaus vyriausiąją tyrėją Jovitą Morozovienę telefonu +370 700 56556 arba +370 670 21248, el. paštu [email protected]. Taip pat galima skambinti skubiosios pagalbos numeriu 112.
