Irane galimai sulaikius dvi lietuves keliautojas, neaišku, kas tiksliai galėjo lemti jų dingimą ir kokiomis sąlygomis jos gali būti laikomos. Islamo tyrinėtojas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius naujienų portalui tv3.lt teigė, kad Irane žmogų gali sulaikyti ne tik įprasta policija, o priežastis kartais gali būti susijusi ir su iš pirmo žvilgsnio nereikšmingu viešosios tvarkos pažeidimu.
Anot E. Račiaus, šalia įprastų policijos struktūrų Irane veikia ir sukarinta savanoriška draugovė Basidži. Ji padeda valstybinėms jėgos institucijoms prižiūrėti tvarką, todėl jos atliktas sulaikymas nebūtinai iškart registruojamas policijoje. Vėliau žmogus gali būti perduotas policijai, tačiau toks procesas gali užtrukti.
Ekspertas taip pat priminė apie moralės policiją, kuri daug dėmesio skiria su moterų išvaizda ir elgesiu susijusiems reikalavimams. Jo teigimu, visiškai įmanoma, kad viena ar abi lietuvės, tyčia arba netyčia, nesilaikė tam tikrų aprangos taisyklių. Tai, kas kitur atrodytų kaip smulkmena, Irane gali būti vertinama kaip viešosios tvarkos pažeidimas.
E. Račius pabrėžė, kad moralės policija yra valstybinė institucija, tačiau nuo tradicinės policijos skiriasi. Todėl sulaikymo priežastys gali būti įvairios, o patį sulaikymą nebūtinai įvykdo įprasti policijos pareigūnai.
Pažeidimą galima padaryti to net nesupratus
Pasak islamo tyrinėtojo, Irane moterų elgesys stebimas atidžiau nei vyrų, todėl turistai gali pažeisti vietos taisykles net nesuvokdami, kad daro ką nors draudžiamo.
Kaip pavyzdį jis pateikė Singapūrą, kur net kramtomosios gumos vartojimas yra kriminalizuotas. E. Račius svarstė, kad lietuvės galėjo būti netoli karinės bazės, ten vaikščioti, filmuoti ar fotografuoti ir nesugebėti paaiškinti, dėl kokios priežasties atsidūrė toje vietoje.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Jezdas ir netoliese esantis Kermanas yra pietryčių Irano kryptimi, artėjant prie Sistano ir Beludžistano provincijos. Šiame regione aktyviau reiškiasi separatistinis judėjimas, tačiau, pasak eksperto, nėra pagrindo teigti, kad tai susiję su dingusiomis lietuvėmis.
Sulaikymo baigtis priklausytų nuo tikrosios priežasties
E. Račiaus teigimu, tai, kas nutiktų sulaikytoms užsienietėms, priklausytų nuo to, kodėl jos buvo sulaikytos. Jei kalbama tik apie viešosios tvarkos pažeidimą, moterys galėtų būti laikomos areštinėje, kol būtų nuspręsta dėl baudos.
Tačiau jeigu jos būtų įtariamos nusikaltimu, pavyzdžiui, vagyste, arba būtų įtarta politinė veikla, fotografavimas ar filmavimas netinkamoje vietoje, situacija taptų kur kas sudėtingesnė. Tokiu atveju institucijoms galėtų prireikti daugiau informacijos, todėl galėtų prasidėti tardymo procedūros.
Islamo tyrinėtojas priminė, kad per pastaruosius kelis dešimtmečius būta ne vieno atvejo, kai Irane vakariečiai – britai, prancūzai, amerikiečiai ar Irano kilmės Vakarų šalių piliečiai – buvo sulaikyti ir apkaltinti šnipinėjimu. Kai kurie jų ilgai kalinti, teisti ir nuteisti, o vėliau per įvairius mainus išlaisvinti arba iškeisti. E. Račius nurodė prisimenantis mažiausiai 10 tokių atvejų, galbūt jų buvo ir daugiau.
Vis dėlto jis teigė negalintis įvertinti, ar Lietuvos pilietės pateko į tokį sudėtingiausią scenarijų.
Ekspertas neatmeta ir paprastesnės baigties
E. Račius mano, kad nebūtinai įvyko kas nors itin grėsmingo. Jo vertinimu, galėjo kilti paprastas nesusipratimas, kuris galiausiai bus išspręstas.
Tokiu atveju lietuvėms galėtų tekti sumokėti baudą arba kurį laiką pabūti sulaikytoms, tačiau vėliau jos galėtų būti paleistos ir net be Lietuvos institucijų pagalbos tęsti kelionę. Jei pažeidimas būtų rimtesnis, moterys galėtų būti deportuotos arba, sumokėjusios baudą, išvykti iš šalies.
Ar reikšmės galėjo turėti tarnyba kariuomenėje?
Viena iš galimai sulaikytų moterų – Erika Šlimaitė – Lietuvos kariuomenėje tarnavo 2010–2014 metais. Dėl šios aplinkybės buvo svarstoma, ar Irane ji galėjo būti palaikyta šnipe.
E. Račius teigė, kad vien faktas, jog moteris anksčiau tarnavo kariuomenėje, savaime nieko nereiškia. Lietuva nekariauja su Iranu, o NATO taip pat nėra Irano karo suvaržyta organizacija.
Pasak eksperto, daugelyje valstybių žmonės neturi galimybės pasirinkti, tarnauti kariuomenėje ar ne, nes yra mobilizuojami. Todėl vien kariuomenėje praleistas laikas neturėtų automatiškai paversti žmogaus įtariamuoju.
Situacija galėtų būti kitokia tik tuo atveju, jei E. Šlimaitė būtų ėjusi labai aukštas pareigas Lietuvos kariuomenėje ir dirbusi kontržvalgyboje, apie ką Irano institucijos galėtų žinoti. Tačiau E. Račius abejojo, kad tokias pareigas ėjęs žmogus viešai apie jas pasakotų, ypač esant įtemptai situacijai dėl Izraelio ir Jungtinių Valstijų vykdomos agresijos prieš Iraną.
Jo vertinimu, jei moteris buvo eilinė kariškė, net turėjusi seržantės ar leitenantės laipsnį, bet ne aukšto rango kontržvalgybos pareigūnė, vien ši aplinkybė neturėtų kelti ypatingos grėsmės.
Sesuo teigia gavusi žinių apie „kažkokį namą“
Daivos Zakažauskaitės sesuo Rūta Korsakienė pasakojo, kad per pažįstamus pavyko gauti informacijos, jog abi moterys gali būti laikomos ne policijoje ar areštinėje, o uždarame name.
Prokuratūros duomenimis, viena iš jų spalio 21 dieną turėjo grįžti į Lietuvą, tačiau negrįžo. R. Korsakienė teigė, kad spalio 19-ąją jai paskambino Turkijos ambasados atstovai. Turkija Irane turi Lietuvos garbės konsulą, todėl ambasada bandė oficialiai patikrinti informaciją ir, jos teigimu, išsiaiškino, kad abi lietuvės yra sulaikytos.
Pasak sesers, su ja taip pat susisiekė moteris, kurios vyras yra Irano pilietis ir turi daug pažinčių šalyje. Ši šeima, aiškindamasi lietuvių situaciją, esą pati rizikuoja savo saugumu.
R. Korsakienė sakė gavusi žinių, kad jos sesuo ir kita lietuvė gali būti laikomos ne areštinėje ar policijos patalpose, o „kažkokiame name“. Kadangi sulaikymas, jos teigimu, oficialiai neužregistruotas, moterų Irano institucijų sistemose esą nėra.
Neoficialus laikymas gali trukti ir mėnesį
R. Korsakienė teigė, kad jei moterys iš tiesų laikomos neįregistruotos, pavyzdžiui, name viduryje dykumos, Irano valdžia gali nepripažinti jų sulaikymo. Jos žiniomis, toks laikotarpis galėtų trukti net mėnesį – kol būtų nuspręsta moteris paleisti, oficialiai įtraukti į sistemą ar imtis kitų veiksmų.
Sesers šaltiniai taip pat svarstė, kad E. Šlimaitės tarnyba kariuomenėje galėjo turėti įtakos. R. Korsakienė pasakojo, jog žmonės, padedantys jai palaikyti ryšį su Irano gyventojais, teiravosi, ar viena iš dingusiųjų nėra politikė, svarbus asmuo ar susijusi su kariuomene.
Sužinojusi apie E. Šlimaitės tarnybą, moteris teigė mananti, kad tai galėjo apsunkinti situaciją, nes kariuomenėje tarnavęs žmogus Irane galėtų būti vertinamas kaip šnipas.
Galimai dingo ir lietuvių gidė
R. Korsakienė taip pat teigė, kad kartu su lietuvėmis galėjo dingti jų gidė. Jos turimais duomenimis, Irano pilietė galėjo būti sulaikyta ir laikoma toje pačioje vietoje kaip keliautojos, tačiau šios informacijos patvirtinti kol kas neįmanoma.
Sesers teigimu, gidė nerandama jau nuo praėjusios savaitės, o jos kolegos taip pat esą negalėjo su ja susisiekti. Moteris rūpinosi lietuvių pirkiniais, todėl dauguma mokėjimų ir bilietų buvo atliekami jos vardu.
Dėl to dingusiųjų artimiesiems nepavyko rasti informacijos apie jų kelionės maršrutą ar pirkimus. R. Korsakienė anksčiau pasakojo, kad gidė neatsakė į žinutes, kuriomis artimieji bandė išsiaiškinti, kur yra lietuvės.
Vis dėlto į žinutę, esą artimieji nori atvykti į Iraną kaip turistės, gidė atsakė. Dabar R. Korsakienė svarsto, kad tai galėjo būti automatinis atsakiklis.
URM siekia oficialaus patvirtinimo
Užsienio reikalų ministerijos kanclerė Aistė Stakėnienė teigė, kad URM parengė notą dėl dviejų Irane galimai sulaikytų Lietuvos piliečių. Oficialiai sulaikymo priežastys kol kas nežinomos.
Ministerija taip pat pasitelkė Lietuvos garbės konsulą Irane, kuris oficialiais kanalais bando gauti patvirtinimą, ar lietuvės iš tiesų sulaikytos. A. Stakėnienė pabrėžė, kad URM turi informacijos apie galimą sulaikymą, tačiau siekia, kad ji būtų patvirtinta oficialiai.
Kanclerė tikino, kad Lietuva bandys suteikti visą įmanomą konsulinę pagalbą ir sieks piliečių sugrįžimo. Ji taip pat priminė, kad Iranas yra įtrauktas į URM juodąjį sąrašą – į šią šalį rekomenduojama nevykti, o joje esantiems žmonėms patariama kuo skubiau išvykti.
Socialiniuose tinkluose buvo užfiksuota, kad keliautojos lankėsi Irane ir dalijosi įvairiais vaizdais: viena publikacija buvo susijusi su Irano bažnyčia, kita – su senovinėmis knygomis.
Spalio 11 dieną paskelbtame vaizde pro langą matėsi kelias ir dykuma, o angliškai buvo parašyta „to Yazd city“ – „į Jezdo miestą“. Tą pačią dieną paskelbtas ir kūrinys iš daugybės keraminių lėkštučių. Paskyros aprašyme nurodyta „travel planning“, lietuviškai – „kelionių planavimas“.
Taip pat matyti vaizdų, kuriuose moterys, tikėtina, vaikšto turguje. Daiva Z. filmuoja, o prieš ją eina Erika Š.; ši vienu metu atsisuka, nusišypso ir toliau eina pirmyn.
Su lietuvėmis ryšio nėra nuo spalio 11-osios
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktajame policijos komisariate gauti pareiškimai, kad spalio 7 dieną iš Lietuvos į Turkiją, o iš jos – į Iraną išvyko dvi moterys: 1992 metais gimusi Daiva Zakažauskaitė ir 1983 metais gimusi Erika Šlimaitė.
Turimais duomenimis, jos gali būti Irane, tačiau tiksli buvimo vieta nežinoma. Moterys laikomos dingusiomis be žinios, o ryšio su jomis nėra nuo spalio 11 dienos.
Turinčius informacijos apie Daivos Zakažauskaitės ar Erikos Šlimaitės buvimo vietą prašoma nedelsiant kreiptis į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 3-iojo veiklos skyriaus vyriausiąją tyrėją Jovitą Morozovienę telefonu +370 700 56556 arba +370 670 21248, elektroniniu paštu [email protected]. Taip pat galima skambinti skubiosios pagalbos numeriu 112.
