ELTA apžvelgia svarbiausius spalio 22-osios įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.
Užsienio reikalų ministerija oficialiais kanalais siekia patvirtinti informaciją apie dvi galimai Irane sulaikytas Lietuvos pilietes. Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda žada paramą Juodkalnijos stojimui į Europos Sąjungą, o Vyriausybė ieško sprendimų dėl vaiko priežiūros išmokų ir gynybos pirkimų centralizavimo.
Vilniaus rajone dėl bendrovės „Nemenčinės komunalininkas“ finansinių problemų gali sutrikti šilumos tiekimas ir atliekų išvežimas.
Pasaulio naujienose – Sacharovo premija Tarptautiniam baudžiamajam teismui, Vokietijoje sulaikytas Rusijai galimai šnipinėjęs ukrainietis, besidomėjęs ir būsima brigada Lietuvoje, taip pat nauji Jemeno husių išpuoliai prieš Saudo Arabiją.
Lietuvos įvykiai
URM parengė notą ir oficialiais kanalais mėgina gauti patvirtinimą, ar Irane sulaikytos dvi Lietuvos pilietės. Ministerijos kanclerė Aistė Stakėnaitė teigė, kad kol kas neaišku, dėl kokių priežasčių galėjo būti sulaikytos Daiva Zakažauskaitė, gimusi 1992 metais, ir Erika Šlimaitė, gimusi 1983 metais. Ji priminė, kad Iranas yra į Lietuvos rekomenduojamų vengti valstybių juodąjį sąrašą įtrauktas kraštas. URM žada imtis visų įmanomų veiksmų, kad abi moterys būtų grąžintos į Lietuvą.
Gitanas Nausėda teigia, kad 2027 metais Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai bus siekiama spartinti Juodkalnijos stojimo į Bendriją procesą. Po pokalbio su Juodkalnijos prezidentu Jakovu Milatovičiumi Lietuvos vadovas pažymėjo matantis galimybių plėsti šalių bendradarbiavimą. J. Milatovičius savo ruožtu nurodė, kad Juodkalnija nuosekliai juda narystės ES link ir jau pasiekė paskutinį šio proceso etapą.
Vadovai taip pat aptarė Europos saugumą ir Ukrainos atstatymą. Jie pabrėžė, kad galimas Rusijos, Kinijos ir JAV susitikimas dėl karo Ukrainoje pabaigos negalėtų vykti be pačios Ukrainos. G. Nausėdos vertinimu, Rusijos siūlomas formatas kelia įtarimų dėl galimo įtakos zonų pasidalijimo.
VRK nustatė, kad partijos „Lietuva – visų“ pirmininkas Aleksandras Nemunaitis 2025 metais dalimis į asmeninę sąskaitą persivedė 10 tūkst. eurų partijos lėšų. Pinigai buvo grąžinti tik pradėjus kelti klausimus dėl pavedimų pagrįstumo.
Komisija konstatavo, kad partija, iš VMI gavusi apie 14 tūkst. eurų GPM paramos, 10 tūkst. eurų išmokėjo savo vadovui. Tokios lėšos gali būti naudojamos tik partijos įstatuose nustatytiems tikslams, o Politinių organizacijų įstatymas draudžia partijos turtą ir pinigus skirstyti nariams. A. Nemunaitis posėdyje pripažino suklydęs ir teigė skolą padengsiantis grąžindamas pinigus į partijos sąskaitą.
Lietuvos verslo aktualijos
Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad koalicijoje tariamasi dėl Šeimos pakete numatyto vaiko priežiūros išmokų didinimo nuo 2027 metų liepos. Siūloma pusantrų metų vaiką prižiūrintiems tėvams mokėti 100 proc. ankstesnio atlyginimo siekiančią išmoką, o jos ribą padidinti nuo dviejų iki keturių VDU. Priemonei numatyta 123,6 mln. eurų.
Finansų ministras Taurimas Valys teigė, kad svarstoma peržiūrėti kai kurių valstybės prisiimtų įsipareigojimų indeksavimą. Mažesni indeksavimo procentai galėtų sumažinti biudžeto išlaidas, tačiau konkretūs sprendimai dar nepriimti. Ministro teigimu, dalis įsipareigojimų riboja valstybės finansines galimybes, bet konkrečių sričių jis neįvardijo. Pirmiausia planuojama patvirtinti 2027 metų biudžetą, o vėliau spręsti dėl galimų pokyčių. Projekte numatytas 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas.
Premjeras mano, kad gynybos pirkimų centralizavimą reikia tęsti, nes dabartinė sistema vis dar nėra pakankamai sutelkta. Didelis perkančiųjų organizacijų skaičius apsunkina pirkimų planavimą, valdymą ir kontrolę. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad didžioji dalis šių metų gynybos išlaidų mokėjimų numatyta paskutinį ketvirtį, todėl lėšos turi būti naudojamos skaidriai ir efektyviai, o ne vien išleidžiamos dėl metų pabaigos.
Vilniaus rajone gali sutrikti šilumos tiekimas ir atliekų surinkimas. „Nemenčinės komunalininkui“ gali neužtekti pinigų būtinoms išlaidoms, nes savivaldybės taryba nepratęsė galimybės skolintis iš banko, skelbia LRT. Direktorius Leonardas Pavliunas įspėjo, kad nuo lapkričio 15 dienos gali būti stabdoma dalis atliekų surinkimo, o kai kur – ir šilumos tiekimas. Savivaldybės administracija ketina ieškoti lėšų biudžete, tačiau tam reikės tarybos pritarimo.
M. Sinkevičius teigia, kad pirmojo 700 MW jūrinio vėjo parko perspektyvos kol kas nėra aiškios. Energetikos ministras su Lenkijos atstovais aptaria užsienio partnerių įtraukimą į projektą. Tokios galimybės svarstomos valstybinei „Ignitis grupei“ paprašius atidėti projekto įgyvendinimą. Valstybės kontrolė nurodo, kad per dvejus metus parko kaina padidėjo 27 proc., nuo 2,2 iki 2,8 mlrd. eurų, o numatyta investicijų grąža sumažėjo apie 40 procentų.
Pristačius naujus „Stadler“ traukinius, premjeras paragino toliau gerinti viešojo transporto paslaugas. Susisiekimo ministras Juras Taminskas teigė sieksiantis, kad žmonės viešąjį transportą rinktųsi dėl jo patogumo, kokybės ir kainos. Lietuvą pasiekė 12 traukinių: septyni elektriniai ir penki bateriniai. Jie važiuos maršrutais Vilnius–Klaipėda, Kaunas–Šiauliai ir Vilnius–Varėna (Marcinkonys). Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pabrėžė geležinkelių reikšmę kariniam mobilumui ir sąjungininkų pajėgų atvykimui į Lietuvą.
„Via Lietuva“ pasirašė pirmąsias sutartis su „Via Toll“ sistemos įrangos tiekėjomis „Magveda“ ir „Simbiotecha“. Jų sprendimai bus integruoti į naują elektroninę kelių rinkliavos sistemą. Nuo 2027 metų sausio 1 dienos ji pakeis vinjetes, o mokestis bus skaičiuojamas pagal faktiškai mokamais keliais nuvažiuotą atstumą.
Rinkliava bus taikoma M2, M3, N1, N2 ir N3 kategorijų transportui, tačiau lengviesiems automobiliams ji ir toliau nebus taikoma. Kitąmet iš sistemos tikimasi surinkti 110 mln. eurų, nors naudojantis vinjetėmis kasmet surenkama apie 70 mln. eurų.
Lietuvos teisėtvarkos aktualijos
Seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus kaltinamas buvęs kunigas Tadas Švedavičius teisme iš dalies pripažino kaltę. Savo parodymus jis ketina pateikti apklausus visus liudytojus ir nukentėjusiuosius. Vilniaus arkivyskupijoje dirbusiam T. Švedavičiui pareikšti kaltinimai dėl 34 nusikalstamų epizodų, susijusių su vaikų seksualiniu prievartavimu, disponavimu pornografinio turinio medžiaga ir vaikų įtraukimu į girtavimą. Nukentėjusiaisiais byloje pripažinta 11 dabar jau suaugusių vyrų, jie pateikė civilinius ieškinius.
Teismas skyrė priverstinį gydymą Igoriui Moskaliovui, kuris, kaip įtariama, prieš dvejus metus sostinės centre nušovė advokatą. Nustatyta, kad galimus nusikaltimus vyras padarė būdamas nepakaltinamas, todėl baudžiamojon atsakomybėn jis nebus traukiamas. Toliau I. Moskaliovas bus gydomas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Bylos duomenimis, 2024 metų spalio 10 dienos rytą Vilniaus centre esančiame name I. Moskaliovas iš neteisėtai laikyto pistoleto nušovė advokatą Leonidą Pčelincevą, sužeidė du policijos pareigūnus ir mėgino nužudyti įvykio vietoje buvusį antstolio padėjėją, savo buvusią sutuoktinę bei policijoje praktiką atlikusią studentę.
Prokuratūra nusprendė, kad Anykščiuose agresyvų ginkluotą vyrą nukovę antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai įstatymų nepažeidė. Nutraukus ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad, gindamiesi nuo realios grėsmės sveikatai ir gyvybei, pareigūnai tarnybinius ginklus panaudojo teisėtai ir pagrįstai.
Šių metų birželio 21 dieną Anykščiuose dėl psichikos sutrikimų anksčiau gydytas vyras medžiokliniu šautuvu grasino artimiesiems. Jis šovė į policininkus ir vėliau atvykusius „Aro“ pareigūnus. Galiausiai pareigūnai vyrą nukovė.
Užsienio aktualijos
Sachorovo premija, svarbiausias ES žmogaus teisių apdovanojimas, skirta JAV sankcijų sulaukusiam Tarptautiniam baudžiamajam teismui. Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola nurodė, kad tai yra teismo darbo ginant tarptautinę teisę ir teisingumą pripažinimas. TBT padėkojo Parlamentui už apdovanojimą tuo metu, kai teismas ir jo darbuotojai susiduria su precedento neturinčiais išbandymais.
Šį mėnesį JAV paskelbė sankcijas TBT, kuriomis siekiama paralyžiuoti jo kasdienę veiklą. Teismas nagrinėja karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir genocido bylas. D. Trumpo administracija pagrasino teismą išardyti „plyta po plytos“, supykusi dėl teisėjų išduoto Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu arešto orderio dėl įtariamų nusikaltimų Gazos Ruože.
ES jau išreiškė paramą TBT. Briuselis teigia esantis pasirengęs imtis visų reikalingų priemonių, kad teismas galėtų tęsti darbą. JAV sankcijos įsigalios po šešių mėnesių.
Vokietijoje sulaikytas ukrainietis, įtariamas šnipinėjęs Rusijai ir rinkęs informaciją apie Lietuvoje planuojamą dislokuoti brigadą. Vyras sulaikytas Brandenburge, Berlyną supančioje federalinėje žemėje. Vokietijos federalinės generalinės prokuratūros duomenimis, informacijai gauti jis galėjo pasitelkti asmeninius ryšius Europos gynybos pramonėje.
„Welt“ skelbia, kad Eizenhiutenštate gyvenantis 53 metų Vadymas Y. rinko duomenis apie šarvuotosios technikos, šaudmenų ir sprogmenų gamybą, NATO rytiniame flange dislokuotą personalą bei karinius objektus. „Spiegel“ teigimu, įtariamasis taip pat domėjosi Vokietijos Bundesvero 45-ąja šarvuotąja brigada, Vokietijoje vadinama Lietuvos brigada. Kitąmet ji turėtų būti dislokuota Lietuvoje. Vokietijoje, kuri Ukrainai teikia daugiausia karinės pagalbos, dėl su Rusija siejamų sabotažo ir šnipinėjimo atvejų paskelbta padidinta parengtis.
Jemeno husių sukilėliai pranešė apie naujus išpuolius prieš Saudo Arabiją. Husių kariuomenės atstovas Yahya Saree teigė, kad per 48 valandas grupuotė surengė keturias operacijas, naudodama balistines raketas ir dronus.
Anot jo, taikiniais tapo Saudo Arabijos gynybos ministerijos būstinė Rijade, Karaliaus Fahdo tarptautinis oro uostas Damame, Abhos oro uostas pietvakariuose ir valstybinės naftos bendrovės „Aramco“ objektas Janbu uostamiestyje.
Pastarosiomis savaitėmis vėl paaštrėjus karui Jemene, husiai suaktyvino išpuolius prieš kaimyninę Saudo Arabiją. Dažniausiai taikomasi į oro uostus ir naftos objektus. Anksčiau ketvirtadienį Saudo Arabijos civilinės aviacijos tarnyba pranešė, kad per ataką prieš Damamo oro uostą žuvo du žmonės, dar aštuoni buvo sužeisti.
Dėl husių išpuolių JAV nurodė daliai diplomatinio personalo išvykti iš Saudo Arabijos. Šis nurodymas taikomas nebūtiniems JAV vyriausybės darbuotojams ir jų šeimų nariams, pranešė Vašingtone įsikūręs Valstybės departamentas.
