Lietuvoje sudužęs Ukrainos dronas sukėlė klausimų dėl jo skrydžio trajektorijos. Lietuvos pareigūnai teigė, kad aparatas į šalį atskrido iš Lenkijos, tačiau Lenkijos žiniasklaidoje pasirodė priešinga versija – esą dronas galėjo būti paleistas Lietuvoje. Nors vėliau Lenkijos gynybos ministerija tokią informaciją paneigė, incidentas išryškino galimus sąjungininkių bendradarbiavimo trūkumus.
Apie situaciją laidoje kalbėjo buvęs užsienio reikalų ministras ir buvęs Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Antanas Valionis.
Skirtingos versijos – dėl politikos ar prasto matomumo?
Pasak A. Valionio, pirmiausia svarbu atsižvelgti į tai, kad Ukrainos valdžia pripažino droną esant ukrainietišką ir atsiprašė Lietuvos dėl jo skrydžio. Todėl versija, kad jis galėjo būti paleistas Lietuvoje, eksperto vertinimu, yra mažiausiai tikėtina. Jis neatmetė galimybės, kad dronas buvo paleistas Ukrainoje ir skrido per Baltarusiją.
Ekspertas priminė, kad tuo metu vyko didelės Ukrainos atakos prieš Peterburgą ir Leningrado sritį. Jo teigimu, dalis dronų galėjo būti suklaidinti Rusijos atsakomųjų priemonių ir nukrypti nuo kurso. Panašių atvejų, anot A. Valionio, būta ir anksčiau, kai per išpuolius prie Baltijos jūros dalis bepiločių pateko į Estiją ar Suomijos teritorinius vandenis.
Jo vertinimu, iš kelių dešimčių dronų Rusijos gynybos sistemas paprastai įveikia tik vienas ar du, o kur nusileidžia likę, kai būna suklaidinti, nustatyti sudėtinga.
A. Valionis taip pat svarstė, kodėl Lenkijai galėjo būti nepatogu pripažinti, kad dronas kirto jos teritoriją, vėliau pasiekė Lietuvą ir sudužo Pasvalyje. Jo manymu, sudėtingas vidaus politinis fonas, rinkimai ir prezidento bei premjero priešprieša gali skatinti vengti tokio pripažinimo, nes dėl to būtų galima sulaukti didelės kritikos.
Vis dėlto, anot jo, tokia versija atrodo mažai tikėtina. Žiniasklaida skelbė, kad Lietuvos ir Lenkijos institucijos keičiasi radarų duomenimis, todėl juose gali būti rasti tikslūs įrodymai, ar dronas buvo pastebėtas. Tačiau stebėjimo sąlygas apsunkino visą dieną tvyrojęs debesuotumas ir rūkas.
Dėl prasto matomumo į orą pakilę lėktuvai, kurie galėjo būti pasiųsti drono perimti, jo vizualiai nepastebėjo. A. Valionio teigimu, svarbiausia pirmiausia nustatyti, kad dronas apskritai buvo matomas radarais, o klausimas, iš kur jis atskrido, yra atskira tyrimo dalis.
Ekspertas neatmetė ir kitos galimybės: dėl prasto matomumo dronas galėjo į Lietuvą patekti per Baltarusiją ir ties Lietuvos, Lenkijos bei Baltarusijos sienų susikirtimo vieta skristi kiek kairiau nei manyta. Tačiau jis labiau linkęs manyti, kad Lenkijos reakciją galėjo lemti politinis nenoras pripažinti drono skrydį per šalies teritoriją.
Ar Lietuva ir Lenkija iš tiesų pakankamai bendradarbiauja?
Incidentas taip pat paskatino klausti, ar Lietuvos ir Lenkijos institucijos pakankamai keičiasi jautria informacija. Juk prieštaringi duomenys viešumą pasiekė iš Lenkijos gynybos ministerijos šaltinių.
A. Valionio nuomone, Lietuva ir Lenkija jau kurį laiką neturi pakankamai tiesioginio bendravimo. Nors egzistuoja nuolatiniai kanalai, seniau įsteigtos institucijos, strateginės partnerystės mechanizmai ir pasienio bendradarbiavimo komisijos, praktikoje šalys, jo vertinimu, ne visada iki galo išsikalba.
Jis neatmetė ir tyčinio drono paleidimo galimybės. Ekspertas priminė apie Lenkijoje sprogdinamus radijo elektronikos sandėlius, Lietuvoje demaskuotą bandymą, taip pat panašius atvejus Bulgarijoje ir kitose šalyse. Jo teigimu, vietoje veikiančios ar iš kitur atvykusios hibridinio karo agentų grupės galėtų mėginti paleisti tokį aparatą.
Vis dėlto tokio nuotolio dronai yra pakankamai dideli, todėl juos atgabenti į Lietuvą ir čia paleisti nebūtų paprasta. Kita vertus, Lietuvos ir Lenkijos politikai, nuolat patiriantys kritiką, yra įsitempę ir kartais reaguoja pernelyg aštriai.
A. Valionis pabrėžė, kad dabartinis karas yra naujas etapas, kurio šalys dar tik mokosi suprasti. Jo nuomone, įvairias sudėtingas situacijas būtina pripažinti, nes tik tada galima jas ištaisyti ir užkirsti kelią pasikartojimui.
Jeigu problemos neigiamos, ignoruojamos, o su kaimynais nesikalbama, politikai patys sau sukuria kliūčių. Eksperto vertinimu, profesionalesni politikai tokių klaidų paprastai išvengia, tačiau puolami ir mažiau patyrę pareigūnai gali reaguoti neapgalvotai.
Trumpo pozicija: naujas posūkis Rusijos naudai?
Laidoje taip pat aptarta Jungtinių Valstijų pozicija dėl karo Ukrainoje. A. Valionis pripažino, kad sunku prognozuoti, ar JAV prezidento Donaldo Trumpo retorikoje nebeliks naujų posūkių. Jo teigimu, prezidento pozicijos ne kartą keitėsi 180 laipsnių kampu.
Ekspertas priminė 2025 metų vasario konfliktą, po kurio sekė šiltesni susitikimai ir D. Trumpo pareiškimai, kad Ukraina gali laimėti karą. Dabar prezidentas vėl tvirtina, jog Ukraina negali jo laimėti.
Anksčiau D. Trumpas sakė, kad Ukraina neturi kortų, tačiau šįkart, A. Valionio teigimu, jo reikalavimai kitokie: Ukraina, panašu, turi tam tikrų svertų, tik raginama jų nenaudoti prieš naftos bazes, perdirbimo įmones ir terminalus.
Eksperto vertinimu, suteikdamas Vladimirui Putinui politinę paramą ir sudarydamas sąlygas Rusijai pardavinėti dyzelinį kurą ne tik Amerikai, bet ir Indijai bei kitoms valstybėms, D. Trumpas didina Rusijos pajamas ir stiprina jos viltis sulaukti politinių pokyčių Europoje.
A. Valionis nurodė, kad Rusija gali tikėtis pokyčių Prancūzijoje, kur vyksta dideli politiniai konfliktai. Jei per rinkimus dabartinė valdančioji dauguma pralaimėtų, o į valdžią ateitų Marine Le Pen su savo partija, parama Ukrainai, kaip jau deklaruota, galėtų būti nutraukta. Vėliau panašių pokyčių būtų galima laukti ir Vokietijoje.
Jo nuomone, bandymas išlaukti, kol pasikeis Europos valdančiosios jėgos, gali būti Rusijos strategijos dalis. A. Valionis mano, kad dabartiniai D. Trumpo veiksmai ne didina taikos ar paliaubų tikimybę, o ją tolina.
