Lietuvos padangėje vėl pasirodžius bepiločiam orlaiviui, kilo klausimų dėl šalies oro gynybos pasirengimo ir perspėjimo greičio. Prezidentas Gitanas Nausėda TV3 Žinioms pripažino, kad pavojaus nustatymo bei informavimo algoritmai gali būti patobulinti, o galimybės tokius objektus numušti kol kas yra ribotos. Po incidento, kai dronas į Lietuvą įskrido iš Lenkijos, šį klausimą jis ketina aptarti Valstybės gynybos taryboje.
Visą TV3 Žinių pokalbį su prezidentu Gitanu Nausėda galima išvysti straipsnio viršuje.
Prezidentas teigė, kad dronas buvo sekamas visoje Lietuvos teritorijoje ir tai galima patikrinti radarų duomenimis. Tačiau pavojus paskelbtas tik praėjus maždaug valandai nuo objekto skrydžio pradžios.
Anot G. Nausėdos, vien radaruose matomas taškas savaime neleidžia nustatyti, kad tai yra žmonių gyvybei ar sveikatai grėsmę keliantis objektas. Atsižvelgiama ir į kitus požymius, nes ankstesniais atvejais panašūs taškai galėjo reikšti paukščių pulką.
Šįkart dronas įskrido iš Lietuvai draugiškos Lenkijos teritorijos, o Lenkijos tarnybos apie jį jokios informacijos nepateikė. Todėl iš pradžių manyta, kad objektas nėra pavojingas. Geltonas signalas įjungtas tik gavus papildomų duomenų – žmonėms pranešus apie girdėtą, o galbūt ir matytą droną.
Iki tol objektas spėjo gerokai pasistūmėti, nes jo skrydžio laikas buvo ilgas. Kai iš į orą pakilusio naikintuvo užfiksuotas beveik vizualus kontaktas ir labai tikėtina tapo, kad tai iš tiesų dronas, nedelsiant paskelbtas raudonas oro pavojus.
G. Nausėda pabrėžė, kad oro gynybos sistema suveikė, tačiau jos veikimo principai gali būti koreguojami. Kadangi šįkart nebuvo gauta informacijos iš Lenkijos, ateityje Lietuva galėtų numatyti papildomas apsaugos priemones ir reaguoti kitaip. Algoritmų keitimas bus svarstomas artimiausiame Valstybės gynybos tarybos posėdyje.
Prezidentas taip pat sakė, kad Krašto apsaugos sistemai naudojant dideles lėšas reikėtų daugiau lankstumo ir greitesnio sprendimų priėmimo. Jo teigimu, problemos nėra slepiamos ar dangstomos dokumentais – jos žinomos.
Vis dėlto, pasak G. Nausėdos, net veikiančias oro gynybos sistemas turinčios valstybės ne visuomet ir ne visur sugeba viską pastebėti bei riziką sumažinti iki nulio. Informavimo sistema turėtų būti tobulinama taip, kad nebūtų be reikalo trikdomas regionų, kuriems pavojus greičiausiai negresia, gyvenimas, tačiau perspėjimas būtų greitesnis tose vietose, į kurias dronas tikėtina skris arba į kurias, sprendžiant iš trajektorijos, gali patekti po 15–20 minučių.
Prezidentas pripažino, kad Lietuvos priemonės dronams numušti kol kas yra gana ribotos, tačiau jos naudojamos. Jis priminė, kad naikintuvai jau yra sunaikinę Lietuvos teritorijoje skridusį droną.
G. Nausėda: Rusija slepia hibridinių išpuolių pėdsakus
G. Nausėdos teigimu, Rusijos hibridines atakas prieš Europą sudėtinga susieti su konkrečiu vykdytoju, nes Kremlius tyčia maskuoja savo dalyvavimą.
Prezidentas teigė, kad Rusija stengiasi nuslėpti pėdsakus, tačiau kartu siekia išlaikyti įtampą ir parodyti Vakarams, jog parama Ukrainai gali turėti panašių pasekmių jų teritorijose.
Europos pareigūnai pastaruoju metu vis dažniau atkreipia dėmesį į suintensyvėjusius Rusijos kariuomenės ir žvalgybos tarnybų veiksmus vykdant hibridinį karą.
Kaip skelbė BNS, sekmadienį Vilniuje mėginta padegti įmonės „Delska“ patalpas, kuriose veikia amerikiečių bendrovė „SpaceX“ ir laikoma „Starlink“ įranga. Lietuvos politikai šį incidentą sieja su Rusija.
Panašus atvejis tiriamas Bulgarijoje, kur buvo padegtos kelios antenos, naudojamos ryšiui su „Starlink“ palydovų tinklu. Rugsėjį gaisras kilo ir „Starlink“ palydovinio ryšio stotyje centrinėje Lenkijoje.
Prezidentas sakė, kad NATO reikalinga aiškesnė strategija, kaip reaguoti į tokio pobūdžio išpuolius. Jis taip pat ragino Rusijos specialiąsias ir žvalgybos tarnybas pripažinti teroristinėmis organizacijomis ir pažymėjo, kad su Kremliumi siejami incidentai jau palietė ir atsargesnę poziciją Maskvos atžvilgiu turėjusias valstybes.
Ukrainietiškas dronas į Lietuvą įskrido iš Lenkijos
Spalio 18 d. į Lietuvą įskrido ukrainietiškas dronas. Kitaip nei ankstesniais atvejais, šįkart jis sieną kirto ne iš Baltarusijos, o iš Lenkijos pusės. Dronas gabeno sprogmenis, tačiau gyventojai apie jį informuoti tik praėjus daugiau nei valandai nuo sienos kirtimo.
Bepilotis nukrito ir sprogo, o jo nuolaužos apgadino vieną automobilį. Tikslios sprogimo aplinkybės šiuo metu tiriamos.
Teigta, kad FPV dronas, turimomis žiniomis, buvo ukrainietiškos kilmės. M. Sinkevičius nurodė, jog Ukrainos atstovai patvirtino sekmadienio atakos metu praradę ryšį su vienu savo dronų, todėl manoma, kad tai galėjo būti Lietuvoje nukritęs aparatas. Jis taip pat sakė, kad abejonių dėl sprogmenų buvimo droną gabenant nėra.
Radarai droną užfiksavo prieš sienos kirtimą
M. Sinkevičiaus teigimu, Lietuvos kariuomenės radarai droną pirmąkart užfiksavo 5.47 val. ryto. Žyma judėjo iš Lenkijos Lietuvos link, tačiau Lenkijos kariuomenė savo radarais jos neužfiksavo.
6.02 val. dronas kirto Lietuvos sieną. 6.15 val. Kalvarijos gyventojai pradėjo skambinti Bendrajam pagalbos centrui dėl galimai drono skleidžiamo garso. Vėliau pranešimų gauta ir iš Marijampolės apskrities gyventojų.
Oro pavojus paskelbtas po 7 valandos, praėjus daugiau nei valandai nuo objekto įskridimo į Lietuvos teritoriją.
Premjeras aiškino, kad šiuo atveju svarbi aplinkybė buvo Šengeno erdvė. Iki tol dronai į Lietuvą dažniausiai atskrisdavo iš Baltarusijos, todėl su priešiška valstybe susijęs veikimo algoritmas buvo kitoks. Dėl to ketinama konsultuotis, kaip reikėtų veikti ir tais atvejais, kai dronas įskrenda iš Šengeno zonos.
Anot M. Sinkevičiaus, vien radaro duomenų nepakako – reikėjo papildomai įsitikinti objekto tapatybe. Jis nurodė, kad objekto identifikavimas naudojant naikintuvus užtruko, tačiau gavo patikinimą, jog tokiai situacijai pasikartojus iš tos pačios krypties reagavimas greičiausiai būtų toks pats.
Nuolaužos apgadino keliu važiavusį automobilį
Spalio 18-osios, sekmadienio, rytą po 7 val. dėl į Lietuvos oro erdvę įskridusio objekto Panevėžio ir Šiaulių apskrityse paskelbtas raudonas oro pavojus. Maždaug po valandos jis atšauktas.
Lietuvos kariuomenė įtarė, kad dronas į Lietuvą pateko iš Lenkijos teritorijos. Sudužusio aparato dalys rastos Pasvalio rajone, Juodžionių kaime. Tarnybos taip pat tikrino informaciją apie galimą sprogimą ir dar nebuvo patvirtinusios, ar dronas gabeno sprogmenį.
Nuolaužos apgadino keliu važiavusį automobilį, tačiau jame buvę žmonės nenukentėjo.
