Vyriausybei planuojant, kad kitų metų valdžios sektoriaus deficitas sudarys 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir viršys Europos Sąjungos valstybėms taikomą Mastrichto kriterijų, Seimo pirmininkas Juozas Olekas tikina, jog tai nėra didžiausias deficitas šalies istorijoje.
Jo vertinimu, numatytas fiskalinis deficitas yra kompromisinis ir priimtinas.
Po pirmadienį Prezidentūroje vykusio susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams J. Olekas sakė, kad valstybė yra turėjusi ir didesnį deficitą. Pasak jo, šiuo metu finansų ministras ir Vyriausybė derasi su Europos Komisija, kad būtų pritarta 3,8 proc. rodikliui.
Seimo pirmininko teigimu, toks deficitas reikalingas siekiant užtikrinti pakankamą finansavimą gynybai ir saugumui, nepamirštant ir kitų sričių.
Akcizų klausimas dar nebaigtas
Paklaustas apie galimą degalų akcizo mažinimą, J. Olekas teigė, kad pirmiausia reikia įvertinti, kokią biudžeto pajamų dalį sudaro šis mokestis. Taip pat ketinama palyginti akcizų surinkimą su Latvijos ir Lenkijos rodikliais, atsižvelgiant į tranzitu per šias šalis važiuojantį transportą ir jo poveikį biudžetui.
Kol kas, pasak Seimo vadovo, parlamente vyrauja nuostata akcizų nekeisti. Jis priminė, kad priimant mokesčių pakeitimus buvo sutarta kurį laiką įvertinti jų poveikį ir ieškoti tikslingesnių būdų padėti žmonėms, susiduriantiems su sudėtinga ekonomine padėtimi, o ne iš naujo keisti akcizus.
Galutiniai sprendimai dėl degalų akcizo, kaip nurodė J. Olekas, bus priimti Seime svarstant valstybės biudžetą.
Seimo pirmininkas taip pat teigė, kad Vyriausybės parengtas ir parlamentui pateiktas 2027 metų valstybės biudžeto projektas iš esmės atitinka pagrindinius lūkesčius. Tarp svarbiausių prioritetų jis išskyrė pakankamą gynybos finansavimą ir didesnę paramą šeimai.
Pasak J. Oleko, tokiam vertinimui pritaria ir šalies vadovas.
Be to, prezidentas yra pateikęs siūlymų daugiau lėšų skirti sveikatos sektoriui stiprinti ir migracijos problemoms spręsti. Taip pat siūloma geriau panaudoti vidaus finansines galimybes ir gyventojų indėlius, kurie galėtų padėti papildyti biudžetą. J. Oleko teigimu, šios iniciatyvos jau svarstomos Seime, todėl didžioji dalis jų, tikėtina, bus priimta.
Kartu parlamentas turės įvertinti ir kitus pasiūlymus dėl papildomo finansavimo. Seimo pirmininkas pažymėjo, kad atskirų frakcijų ir parlamentarų siūlymai įprastai šiek tiek pakoreguoja biudžetą. Galutinis atsakymas paaiškės, kai projektas bus apsvarstytas komitetuose, o vėliau grąžintas Vyriausybei parengti paskutinę jo versiją.
Seimo patvirtintame 2023 metų valstybės biudžete buvo numatyta, kad valdžios sektoriaus deficitas sieks 4,9 proc. BVP, tačiau faktiškai jis sudarė 0,7 proc. 2020 metais šis deficitas siekė 6,4 procento.
