Lietuvos daržininkams ir mokslininkams vis didesnį nerimą kelia sparčiai besidauginantis juodagalvis dirvašliužis. Iki 5 cm ilgio užaugantis moliuskas per sezoną gali sunaikinti iki pusės daržovių ir kitų augalų derliaus, tačiau jo atsikratyti itin sudėtinga.
Mokslininkai kol kas negali pasiūlyti veiksmingos medžiagos šiam gyviui naikinti. Daržininkams belieka mechaniniu būdu rinkti šliužus arba pasitelkti juos lesančias afrikines antis bėgikes.
Salininkietė, ekologė ir gamtininkė Edita Medeina pasakojo, kad juodagalviai dirvašliužiai sunaikino didelę dalį jos per sezoną puoselėtų augalų. Jie nugraužė cukinijas, moliūgus, paprikas, žirnius, pupeles ir vynuoges. Moteris pastebėjo, kad šliužai nelietė rožių bei itin stipriai kvepiančių augalų, tokių kaip šalavijai ar mairūnai.
Dalis augalų liko sveiki ir ten, kur buvo naudojamos varinės plokštelės. Pasak Editos, ispaniškajam arionui tokia apsauga didelės įtakos nedarė, tačiau juodagalvis dirvašliužis ir kai kurie kiti gyviai per ją lipti vengė.
Veiksmingiausiu sprendimu kol kas laikomos antys
Norėdama sumažinti šliužų skaičių, Edita Medeina ketina išsinuomoti porą afrikinių ančių bėgikių. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad tai tėra laikina priemonė.
Juodagalvis dirvašliužis Lietuvoje įsikūrė maždaug prieš 10 metų, o jo kontrolė nėra paprasta. Gamtos tyrimų centro mokslininkas Gintautas Vaitonis teigė, kad cheminės priemonės šio moliusko beveik neveikia. Nors egzistuoja jį galintys naikinti nematodai, kol kas nėra žinoma itin efektyvaus būdo šliužams sunaikinti.
Lieka mechaninis rinkimas, tačiau, pasak mokslininko, ir jis nėra labai veiksmingas. Be to, ne kiekvienas surinktus gyvius ryžtasi užpilti actu ar druska. Kadangi pagrindinis šliužų maistas yra augalai ir jų liekanos, specialistai rekomenduoja kruopščiai tvarkyti aplinką ir mažinti vietų, tinkamų šiems moliuskams veistis.
Manoma, kad į Lietuvą juodagalviai dirvašliužiai pateko kartu su įvairiais augalais. Jų kilmės kraštai – Kaukazas. Teoriškai ši rūšis turėtų būti jautri šalčiui, tačiau vien žiemos ne visada pakanka jos skaičiui sumažinti.
Gintautas Vaitonis aiškino, kad ispaniškasis arionas didžiąją dalį kiaušinėlių deda po žeme, o juodagalvis dirvašliužis daugiausia juos palieka lapuose. Laikoma, kad neigiama temperatūra sunaikina didžiąją dalį kiaušinėlių, tačiau esant storai sniego dangai to gali nepakakti.
Kiaušinėlius, mokslininkų vertinimu, galėtų paveikti tik labai žema temperatūra, kai nėra sniego. Nors juodagalvių dirvašliužų daugėja, Aplinkos ministerija jų dar nepriskiria invazinėms rūšims, nes kol kas neįrodyta apčiuopiama žala vietiniams gyviams.
Aplinkos ministerijos atstovė Kristina Jankauskaitė nurodė, kad norint rūšį įtraukti į Lietuvos invazinių rūšių sąrašą, ministerijai turėtų būti pateiktas pasiūlymas ir rizikos vertinimas. Jame turėtų būti aprašyta rūšies biologija, plitimo keliai, dauginimasis bei galima žala biologinei įvairovei ir ekosistemoms.
Žemės ūkio ministerija taip pat teigia kol kas nesulaukusi ūkininkų skundų, kad juodagalvis šliužas būtų pridaręs tiek žalos, kiek ispaniškasis arionas. Kada ši rūšis galėtų būti įtraukta į invazinių rūšių sąrašą, kol kas neaišku.
