Į Lietuvą atvykęs 100 JAV karių dalinys atnaujino anksčiau pristabdytą rotaciją. Tai dar kartą patvirtino, kad Jungtinės Valstijos išlieka įsipareigojusios regiono saugumui. Vis dėlto devynių mėnesių karių buvimas Lietuvoje kelia klausimų dėl ilgalaikių JAV pajėgų perspektyvų Baltijos šalyse, besikeičiančios Amerikos politikos ir Ukrainai daromo spaudimo.
Apie tai TV3 Žinių laidoje „Dienos komentaras“ kalbėjosi politologas Linas Kojala.
JAV karių buvimas Lietuvoje – svarbus signalas
Paklaustas, ar 100 į Lietuvą atvykusių JAV karių leidžia jaustis saugiau ir ar devynių mėnesių rotacija užtikrina ilgalaikį Amerikos įsipareigojimą, L. Kojala teigė, kad Rusija atidžiai stebi, kur dislokuoti JAV kariai, ir jų prisibijo. Todėl pats karių atvykimas esą yra gera žinia.
Politologas pabrėžė, kad nepaisant kartais itin aštrios Donaldo Trumpo ir jo kolegų retorikos Europos atžvilgiu, praktiniai sprendimai yra kur kas sudėtingesni. Europos ir Baltijos valstybių saugumas, jo vertinimu, Jungtinėms Valstijoms vis dar svarbus.
Tačiau ši rotacija savaime nereiškia, kad ateityje ji bus tęsiama. Tam, anot L. Kojalos, reikės toliau dirbti. Lietuva, jo teigimu, atliko jai tenkančius darbus ir sudarė amerikiečių kariams tinkamas sąlygas, o tai padėjo susitarti dėl pristabdytos rotacijos atnaujinimo.
Nuolatinė JAV bazė Lietuvoje kol kas mažai tikėtina
Vertindamas nuolatinės JAV bazės Lietuvoje perspektyvas, politologas sakė, kad tokio scenarijaus tikimybė nėra didelė. Tuo metu Lenkijoje nuolatinės bazės steigimo kryptimi jau judama techniniu lygiu, o politinis Vašingtono ir Varšuvos susitarimas iš esmės pasiektas.
Jeigu Lenkijoje būtų dislokuotas didesnis amerikiečių karių kontingentas, tai Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims būtų itin reikšminga. Tokiu atveju padidėtų tikimybė, kad regione atsirastų rotacinių arba nuolatinių JAV pajėgų. Todėl tai, kas vyksta Lenkijoje, svarbu ir Lietuvai.
Ukrainai daromas spaudimas gali nesibaigti
Kalbėdamas apie spaudimą Ukrainai dėl žvalgybinės informacijos ir pranešimus apie neveikiančią „Starlink“ sistemą, L. Kojala perspėjo, kad iki vidurio kadencijos JAV Kongreso rinkimų panašių naujienų gali būti dar ne viena.
Jo vertinimu, D. Trumpas šiuo metu siekia vieno pagrindinio tikslo – kuo labiau sustiprinti savo Respublikonų partijos pozicijas artėjančiuose rinkimuose. Dėl to bet kokia priemonė, galinti padėti šio tikslo siekti, jam atrodo pateisinama.
Vis dėlto iki šiol, išskyrus sušvelnintas sankcijas Rusijos dyzelinui, praktinių sprendimų, kurie iš esmės pakeistų padėtį, nepriimta. Tiek Volodymyras Zelenskis, tiek D. Trumpas patvirtino, kad žvalgybinė informacija Ukrainai ir toliau perduodama. Tai ypač svarbu, nes jos tiekimo nutraukimas gerokai apsunkintų Ukrainos gynybą.
Politologas atkreipė dėmesį, kad nors emocinis fonas išlieka labai įtemptas, praktinė situacija kol kas nėra tokia bloga. Ukrainai svarbu, kad ji išliktų dabartinėje trajektorijoje.
Rusijos keliama grėsmė NATO išlieka nuolatinė
Kalbėdamas apie pareiškimus dėl energetikos paliaubų ir D. Trumpo teiginius, kad Ukrainai reikia naujo prezidento, L. Kojala sakė suskaičiavęs jau penkis Amerikos prezidento pranešimus apie paliaubas, susijusias su energetikos infrastruktūra arba miestų puolimu.
Anot politologo, nė vienas iš šių pareiškimų neturėjo ilgalaikio poveikio. Jie veikiau buvo žinutės, neturinčios praktinės reikšmės: Ukraina ir toliau puolama, o Rusija neketina nutraukti savo puolimo.
Sankcijų Rusijai švelninimas, L. Kojalos vertinimu, tokiomis aplinkybėmis tik dar labiau aštrina situaciją. Kol kas neaišku, kaip šis sprendimas bus įgyvendintas, nes net JAV diskutuojama, ar sankcijų sušvelninimas reikš, kad dyzelinas pasieks Amerikos rinką. Net ir tokiu atveju kalbama apie minimalius kiekius.
Politologo teigimu, D. Trumpui svarbiausi yra artėjantys vidurio kadencijos rinkimai. Jei žinutė apie didesnį dyzelino kiekį rinkoje galėtų sumažinti amerikiečiams tenkantį spaudimą, prezidentas ją skleis. L. Kojala neatmetė, kad panašių pareiškimų artimiausiomis savaitėmis bus dar ne kartą.
Hibridinės grėsmės išlieka, bet tiesioginės atakos požymių nėra
Po Varšuvos saugumo forumo L. Kojala teigė, kad įtampa regione yra juntama. Tai esą liudijo ir sustiprintos saugumo priemonės bei gausūs patikrinimai renginyje. Tokiu būdu buvo parodyta, kad kalbama ne vien apie politinę retoriką, bet ir apie praktinį rizikų valdymą.
Lenkijos pareiškimai, politologo vertinimu, yra aštresni nei vidutiniškai NATO. Aljanso generalinis sekretorius Markas Rutte nuolat pabrėžia, kad grėsmių lygis išlieka aukštas, tačiau per pastaruosius 6–7 mėnesius jis dramatiškai nepasikeitė.
L. Kojala sakė, kad grėsmės vertinimas priklauso ir nuo interpretacijos. Pagrindiniai indikatoriai rodo, kad ji yra nuolatinė, ypač tuo metu, kai Rusija visomis išgalėmis mėgina palaužti Ukrainą. Todėl karo sukeltos rizikos gali išplisti plačiai.
Vis dėlto šiuo metu nėra požymių, kad Rusija ruoštųsi tiesioginei agresijai prieš kurią nors NATO valstybę ar telktų kariuomenę prie regiono. Su tokiu vertinimu, pasak politologo, sutinka ir Lenkijos atstovai.
Visą pokalbį galima išgirsti straipsnio viršuje esančiame vaizdo įraše.
