Rusijos dvasinis karas prieš Vakarus pastaraisiais metais stiprėja. Maskvai pavaldžios stačiatikių bendruomenės prie strategiškai svarbių vietų stato cerkves, skleidžia pasakojimus apie ypatingą rusų dvasingumą ir esą išsigimusius Vakarus. Nors Maskvos patriarchatui pavaldi bažnyčia išlaiko įtaką, ji visus kaltinimus dėl grėsmės nacionaliniam saugumui atmeta.
Švedijos Vesteroso pakraštyje prieš ketverius metus iškilo medinė rusų stačiatikių cerkvė. Jos statybą finansavo Rusijos valstybinė bendrovė „Rosatom“. Maždaug už kilometro yra oro uostas, turintis ilgiausią pakilimo taką Švedijoje ir priimantis NATO lėktuvus.
Paryžiaus centre stovi Rusijos finansuota Švenčiausiosios Trejybės katedra ir kultūros centras. Kompleksas pastatytas šalia Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos, Nacionalinės asamblėjos bei užsienio valstybių ambasadų. Todėl keliama prielaida, kad dideli ir aukšti katedros kupolai galėjo būti numatyti ne vien estetikai, bet ir žvalgybai.
Apie žvalgybos veiklą, vykdomą prisidengiant diplomatija, kultūra ar religija, primena ir Rusijos ambasados Moldovoje istorija. Ten vadinamieji diplomatai, teisindamiesi geresnio ryšio poreikiu, ant pastato stogo įrengė 28 antenas ir palydovus.
Ekspertai įžvelgia galimą grėsmę Lietuvos saugumui
Šiuo metu Europoje veikia maždaug 700 Maskvos patriarchatui pavaldžių rusų stačiatikių bendruomenių. Joms keliamas uždavinys plėstis ir didinti rėmėjų skaičių. Toks siekis įtvirtintas dabartinio Maskvos patriarcho Kirilo prieš du dešimtmečius parengtoje „rusiškoje doktrinoje“.
Religijos laisvės tyrimų centro vadovas Serhijus Šumylo teigia, kad dokumente buvo išdėstytas planas atkurti Rusijos imperiją ir susigrąžinti iki 1917 metų jai priklausiusias sovietines bei carines teritorijas. Minimalaus tikslo dalimi įvardyti Krymas ir Donbasas.
Šumylo vertinimu, ši minimali plano dalis jau įgyvendinta. Todėl Rusija esą nuosekliai vykdo užsienio valstybių dvasinį puolimą: prarastas teritorijas pirmiausia siekia užimti ideologiškai, o Vakarų šalyse – nutildyti žmones, galinčius trukdyti jos veiksmams.
Kai prasideda karas, dvasininkai gali tapti ir tiesioginiais jo dalyviais. Ukrainos saugumo pareigūnai Odesoje sulaikė Maskvos patriarchato dvasininką, kuris žymėjo objektus ir perdavė jų koordinates Rusijai. Pernai dėl rusų dvasininkams priskiriamų karo nusikaltimų pradėta mažiausiai 200 bylų.
Šių metų grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui ataskaitoje pareigūnai pirmą kartą paminėjo ir Lietuvos stačiatikių bažnyčią. Dar prieš ketverius metus ji kreipėsi į Kremlių dėl autonomijos, tačiau jos negavo.
Stačiatikių bažnyčios atstovė spaudai Marija Jakubovskaja tvirtina, kad kanoninis pavaldumas Maskvos patriarchatui netrukdo Lietuvos stačiatikiams laikytis įstatymų ir būti savo šalies patriotais.
Bažnyčios ryšys su Maskva išlieka
Maždaug 3 tūkst. praktikuojančių Lietuvos stačiatikių tebėra pavaldūs patriarchui, nors dalis jų nepritaria karui. Patriarchas iki šiol meldžiasi už esą priešų puolamą Rusiją ir už jos vadovą, tęsiantį kruviną karą Ukrainoje.
Maskvos ir Rusijos patriarchas Kirilas Gundiajevas vienoje maldoje ragino saugoti tėvynę nuo vidinių ir išorinių priešų bei meldėsi už stačiatikį prezidentą Vladimirą Vladimirovičių. Jis taip pat teigė, kad Maskvos patriarchatas tampa ne ideologiniu, o dvasiniu Vakarų civilizacijos priešininku, nes ši civilizacija esą pateisina nuodėmę.
M. Jakubovskaja savo ruožtu teigia, kad ypač nerimą kelia bandymai Ukrainos religinį konfliktą perkelti į Lietuvą. Jos vertinimu, tai būtų pavojinga ir žalinga Lietuvai.
Vis dėlto konfliktą 2022 m. paaštrino pati Maskvos patriarchato bažnyčia, nušalinusi penkis dvasininkus, kurie atsisakė garbinti Rusijos karą prieš Ukrainą. Po šio sprendimo Lietuvos Vyriausybė 2023 m. pasirūpino, kad būtų įsteigtas Konstantinopolio Visuotiniam patriarchatui pavaldus Lietuvos stačiatikių egzarchatas. Jam priklauso apie 500 tikinčiųjų, tačiau jis iki šiol neturi nė vienos savo cerkvės.
Šią situaciją apsunkina tai, kad valstybė negali kištis į religinių bendruomenių vidaus gyvenimą.
Estijos valdžia neseniai įpareigojo Maskvai pavaldžią stačiatikių bažnyčią nutraukti ryšius su Kremliumi. Bažnyčia šį įstatymą apskundė Žmogaus Teisių Teismui, teigdama, kad nutraukę ryšius su Maskva tikintieji ir dvasininkai nebegalėtų laikyti savęs stačiatikiais.
