Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) interesai ne visada sutampa, tačiau abi šalys, būdamos sąjungininkės, gali rasti bendrus sprendimus, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Jo teigimu, Lietuva nevengia įvardyti nesutarimų su Vašingtonu, o skirtingas pozicijas būtina aptarti dialogu.
Trečiadienį LRT radijui ministras sakė, kad nereikėtų būti naiviems: ne visose srityse šalių interesai sutampa, o net ir sutampančius siekius valstybės ne visada įgyvendina vienodai.
K. Budrys pabrėžė, jog skirtingos sąjungininkų pozicijos nėra išskirtinis reiškinys. Ankstesnė patirtis, anot jo, rodo, kad tokie nesutarimai sprendžiami kalbantis. Įvairių skirtumų ir trinties tarp sąjungininkų būta daug ir anksčiau, ne tik prezidento Donaldo Trumpo kadencijos laikotarpiu.
Ministras tikino, kad Lietuva nesibaimina viešai išsakyti savo nuomonės ir tuomet, kai ji nesutampa su JAV požiūriu. Tarp tokių klausimų jis paminėjo Tarptautinio baudžiamojo teismo vaidmenį užtikrinant tarptautinę teisę bei JAV susitarimą dėl rusiško dyzelino tiekimo.
Jo teigimu, Lietuva šiuos klausimus vertina kitaip ir nevengs to aiškiai pasakyti.
Vertindamas JAV susitarimą su Rusija dėl rusiško dyzelino eksporto, K. Budrys teigė, kad toks sprendimas susilpnina sankcijų režimą ir mažina Vakarų spaudimo Maskvai nuoseklumą. Pasak jo, griežčiausios sankcijos buvo veiksmingiausios tuomet, kai jas koordinuotai įgyvendino JAV ir Europa.
Ministro vertinimu, po šio sprendimo Lietuva turės dar aktyviau dirbti su JAV ir įtikinėti ją imtis kitų priemonių.
K. Budrys taip pat sakė, kad išaugusių dyzelino kainų keliama įtampa jaučiama ir Lietuvoje. Vis dėlto, jo teigimu, išeitis neturėtų būti Rusijos naftos perdirbimo gamyklų apsauga.
Daugiau dėmesio, anot jo, reikėtų skirti saugiai tarptautinei laivybai ir padėties Persijos įlankos regione sprendimui, ypač reaguojant į Irano veiksmus.
Ministras pabrėžė, kad Lietuva pasirengusi prisidėti prie saugios laivybos per Hormuzo sąsiaurį užtikrinimo. Seimas jau yra suteikęs mandatą Lietuvos kariams dalyvauti tokio pobūdžio operacijose, todėl, K. Budrio teigimu, šis įsipareigojimas bus įgyvendintas.
ELTA primena, kad JAV prezidentas D. Trumpas paskelbė apie susitarimą, pagal kurį Rusija pasaulinei rinkai turėtų patiekti 300 tūkst. tonų dyzelino. Jis taip pat teigė, kad Rusija turėtų gerokai padidinti šių degalų eksportą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad dovanos Vladimirui Putinui nepadės pasiekti taikos ir nebus naudingos civilizuotam pasauliui. Jis įspėjo, kad Rusija už tokias dovanas „atsilygins“ naujais teroro aktais, o Vašingtono žingsnį pavadino „silpnu stiprių partnerių sprendimu“.
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas taip pat kritikavo sankcijų rusiškam dyzelinui panaikinimą. Jos teigimu, toks sprendimas padeda Kremliui finansuoti karą prieš Ukrainą.
K. Kallas atkreipė dėmesį, kad per dvi dienas dėl Rusijos smūgių žuvo daugiau kaip 80 Ukrainos civilių, o Maskva sustiprino hibridines atakas prieš Europos Sąjungos valstybes ir NATO sąjungininkes. Ji pabrėžė, kad sankcijų rusiškam dyzelinui sustabdymas suteikia Rusijai papildomų pajamų karui tęsti, todėl dabar nėra metas mažinti spaudimą Maskvai.
JAV prezidento D. Trumpo ir Rusijos vadovo V. Putino susitarimą dėl rusiško dyzelino tiekimo sukritikavo ir Suomijos ministras pirmininkas Petteris Orpo, pavadinęs jį „siaubingu nusivylimu“.
