Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad naujausias JAV ir Rusijos susitarimas nepadeda koordinuoti Europos bei Jungtinių Amerikos Valstijų politikos dėl sankcijų Maskvai ir šiek tiek susilpnina Vakarų pozicijas.
Prieš pirmadienį Liuksemburge vykusį ES Užsienio reikalų tarybos susitikimą žurnalistams ministras sakė, jog šis epizodas nėra pats blogiausias per beveik dvejus metus, tačiau dėl jo galima apgailestauti. K. Budrio vertinimu, Vašingtonas ne pirmą kartą priima sprendimus nepakankamai derindamasis su Europa.
Jis pabrėžė, kad kaskart, kai Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europa veikė koordinuotai, sprendimai buvo veiksmingesni. Vis dėlto dabartinė situacija, pasak ministro, nėra visiškai nauja.
K. Budrys tikino, kad susitarimas neturėtų pakeisti Europos Sąjungos pozicijos dėl sankcijų Rusijai. Bendrija yra apribojusi naftos produktų importą, o šių priemonių atsisakyti neketina, nes jas laiko vienu veiksmingiausių būdų mažinti finansinius srautus į Rusijos karo mašiną.
Trumpas paskelbė apie susitarimą su Putinu
Kaip skelbė BNS, JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pranešė susitaręs su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu dėl didelio dyzelino kiekio tiekimo mainais į laikiną JAV sankcijų sušvelninimą. Šis sprendimas sulaukė griežtos Ukrainos, Europos Sąjungos ir kelių Jungtinių Valstijų įstatymų leidėjų reakcijos.
Sekmadienį D. Trumpas taip pat vienašališkai pareiškė, kad Rusija ir Ukraina susitarė sustabdyti smūgius viena kitos energetikos infrastruktūrai. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis netrukus pareiškė apie tokį susitarimą nieko nežinantis, o Maskva kol kas jo nekomentavo.
K. Budrio teigimu, JAV sprendimus gali lemti ne vien siekis užbaigti karą. Įtakos gali turėti ir vidaus politikos aplinkybės, tarp jų – aukštos energetikos kainos.
Ministras taip pat įspėjo, kad kitais metais vienu didžiausių Europos iššūkių taps Ukrainos finansavimo užtikrinimas. Nors Rusija toliau naikina Ukrainos infrastruktūrą, o šalies gynybos poreikiai didėja, Europos valstybių pasiryžimas didinti paramą mažėja.
K. Budrys nurodė, kad šiuo metu individualios dvišalės ES valstybių narių paramos Ukrainai apimtys yra bene mažiausios nuo 2022 metų pradžios. Jis šią tendenciją įvertino kaip labai blogą.
Vis dėlto Lietuva, ministro teigimu, savo įsipareigojimų Ukrainai laikysis. ES rengiama finansinės paramos schema, pasak jo, neturėtų tapti priežastimi valstybėms mažinti dvišalę pagalbą.
K. Budrys pripažino, kad išlaikyti dėmesį Ukrainos finansavimo klausimui bus sudėtinga, ypač matant kitų metų biudžete atsiveriančius didelius trūkumus.
Paklaustas, ar po D. Trumpo ir V. Putino susitarimo Europa gali būti tikra, kad rusiškas dyzelinas nepateks į ES rinką, ministras sakė, kad Bendrija sieks užkirsti kelią sankcijų apėjimui.
Jo vertinimu, susitarimas neturėtų reikšmingai pakeisti nei dyzelino kainų, nei Europos Sąjungos pozicijos. K. Budrys pabrėžė, kad Lietuva sieks, jog šis susitarimas neturėtų įtakos.
