Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys trečiadienį telefonu kalbėjosi su naujai paskirtu Rumunijos užsienio reikalų ministru Sebastianu Dănuțu Neculăescu. Apie pokalbį pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerija.
Ministrai daugiausia dėmesio skyrė Lietuvos ir Rumunijos dvišaliams ryšiams, saugumo padėčiai NATO rytiniame flange, pastaruoju metu regione įvykusiems bepiločių orlaivių ir raketų incidentams, situacijai Juodojoje jūroje, paramai Ukrainai bei Europos Sąjungos plėtrai.
K. Budrys pabrėžė, kad abi šalis sieja ne tik glaudi partnerystė, bet ir bendra atsakomybė už Europos saugumą. Pasak ministro, Lietuva ir Rumunija, būdamos NATO rytinio flango valstybės, kasdien susiduria su Rusijos keliama grėsme. Jo vertinimu, pastarieji Rusijos veiksmai, kuriais tikrinamas NATO budrumas, vienybė ir gebėjimas reaguoti, dar kartą patvirtina transatlantinio ryšio, nuoseklios paramos Ukrainai ir vieningos Europos svarbą.
Per pokalbį taip pat aptarti incidentai Juodojoje jūroje. Dėl dronų atakų ten nuskendo keli komerciniai laivai, o dalis jų įgulų narių žuvo arba dingo. Lietuvos ir Rumunijos ministrai kalbėjosi apie galimas koordinuoto atsako priemones.
K. Budrys nurodė, kad Lietuva, nuo 2027 metų pradžios perimdama pirmininkavimą ES Tarybai, sieks, jog NATO rytinio flango saugumo poreikiai būtų tinkamai įvertinti priimant būsimus ES finansinius sprendimus ir rengiant daugiametę finansinę programą.
ELTA primena, kad Rumunijos parlamentas antradienį patvirtino ministro pirmininko Lucos Niculescu pasiūlytą vyriausybę. Pats premjeras nėra nė vienos politinės partijos narys.
Rumunija tebėra užsitęsusio politinio nestabilumo laikotarpyje, kuris prasidėjo 2024 metų gruodį, kai buvo panaikinti prezidento rinkimų rezultatai. Šalis taip pat susiduria su vienu didžiausių biudžeto deficitų Europos Sąjungoje, sparčiai augančia infliacija ir technine recesija.
