Valdančiajai koalicijai priklausančios Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius sukritikavo Vyriausybės patvirtintą kitų metų valstybės biudžeto projektą, kuriame numatytas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiantis deficitas. Politikas teigia, kad didesnis skolinimasis gali būti pateisinamas, tačiau Vyriausybė turi aiškiai paaiškinti jo būtinybę ir pateikti kitus galimus biudžeto variantus.
V. Sinkevičius pabrėžė neprieštaraujantis deficitiniam biudžetui, tačiau mano, kad sprendimas viršyti Mastrichto kriterijų turi būti pagrįstas svaresniais argumentais.
Jo teigimu, Lietuvai būtina didinti gynybos finansavimą, stiprinti energetinį saugumą ir užtikrinti viešąsias paslaugas. Vis dėlto fiskalinės drausmės taisyklėse nustatytos 3 proc. deficito ribos viršijimas, politiko manymu, negali likti nepaaiškintas.
V. Sinkevičius teigė, kad valstybės biudžeto nereikėtų vertinti tik pagal vieną rodiklį, nes šalis susiduria su sudėtingomis geopolitinėmis aplinkybėmis, gynybos ir energetinio saugumo iššūkiais, būtinybe užtikrinti svarbiausias viešąsias paslaugas bei spręsti demografines problemas.
Demokratų sąjungos lyderio vertinimu, Vyriausybė turėjo pateikti ne vieną, o kelis biudžeto scenarijus. Tai, anot jo, leistų objektyviai įvertinti didesnio skolinimosi poreikį.
Politikas nurodė pasigendantis aiškaus palyginimo, kaip atrodytų biudžetas, jeigu deficitas siektų 3 proc., kokių sprendimų tokiu atveju reikėtų ir kodėl pasirinktas būtent 3,8 proc. rodiklis.
Prieš apsisprendžiant dėl didesnio deficito, V. Sinkevičiaus teigimu, taip pat būtina išnagrinėti galimybes surinkti daugiau pajamų, efektyviau panaudoti turimas lėšas arba atsisakyti dalies išlaidų, nepažeidžiant svarbiausių valstybės įsipareigojimų.
Jis taip pat pabrėžė, kad didesnis skolinimasis turi būti siejamas su konkrečiai įvardyta nauda ir planu, kaip ateityje bus mažinamas biudžeto deficitas. Pasak politiko, turi būti aišku, kokį rezultatą sukurs papildomai pasiskolintos lėšos ir kaip tas rezultatas bus vertinamas.
V. Sinkevičius priminė, kad kiekvienas papildomai pasiskolintas euras turi savo kainą, o už šiandien priimtus sprendimus mokės ne tik dabartinė, bet ir ateities kartos.
Kaip skelbė ELTA, Vyriausybė pritarė kitų metų valstybės biudžeto projektui ir perduos jį svarstyti Seimui. Jame numatytas 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas, viršijantis Mastrichto kriterijų.
Neįskaičiavus europinės 1,5 proc. BVP išlygos dėl karinių įsigijimų, kitų metų deficitas turėtų siekti 4,8 proc. BVP. Valstybės skola, prognozuojama, sudarys 48,2 proc. BVP.
2028 metais biudžeto deficitas turėtų pasiekti 4,6 proc., o neįskaičiavus karinių išlaidų išlygos – 4,7 proc. Tuo metu valstybės skola viršytų pusę šalies BVP ir siektų 50,7 proc.
Vienas pagrindinių biudžeto projekto prioritetų – visuomenės ir valstybės saugumas. Krašto apsaugos ministerijai kitąmet numatoma skirti 5 proc. BVP, arba daugiau kaip 4,8 mlrd. eurų. Šeimos paketo priemonėms numatyta 150 mln. eurų biudžeto lėšų.
