Finansų ministras Taurimas Valys vis dažniau kritikuojamas ne tik opozicijos, bet ir valdančiosios koalicijos atstovų. Politologai abejoja jo pasirengimu vadovauti ministerijai ir perspėja, kad planuojamas 3,8 proc. biudžeto deficitas bei didėjanti valstybės skola gali skaudžiai atsiliepti šalies ekonomikai ir gyventojams.
Apie ministro darbą, jo komunikaciją ir biudžeto projektą naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Vilniaus politikos analizės instituto politologas Matas Baltrukevičius bei Mykolo Romerio universiteto politologas Virgis Valentinavičius.
Ministro pasirengimas kelia klausimų
Biudžeto svarstymas paprastai tampa įtemptu laikotarpiu, o finansų ministrų kritika tokiu metu nėra naujiena. Juozas Olekas yra sakęs neprisimenantis biudžeto svarstymo, per kurį ministras nebūtų sulaukęs priekaištų. Vis dėlto šįkart kritika sklinda ir iš valdančiųjų gretų.
M. Baltrukevičiaus teigimu, ankstesni finansų ministrai taip pat susidurdavo su kaltinimais dėl nepakankamo derinimo ar to, kad valdančiosios partijos planai pirmiausia pasiekdavo žiniasklaidą, o tik vėliau būdavo derinami koalicijoje. Tačiau Kristupas Vaitiekūnas, Rimantas Šadžius, Gintarė Skaistė, Vilius Šapoka ir kiti buvę ministrai dažniausiai buvo laikomi kompetentingomis ir pagarbos vertomis figūromis.
Su jų sprendimais dėl išlaidų krypčių buvo galima nesutikti, tačiau retai būdavo abejojama pačiu pasirengimu eiti finansų ministro pareigas. Dabar, politologo vertinimu, situacija kitokia, o tokias abejones sustiprina T. Valio veiksmai ir vieša komunikacija.
Kaip vieną iš pavyzdžių M. Baltrukevičius nurodė situaciją, kai premjeras paminėjo 3,8 proc. planuojamą deficitą, o žurnalistų apie šį skaičių paklaustas finansų ministras atsakė, kad jis kažkur girdėtas. Anot politologo, tai verčia klausti, kas iš tiesų prisiima pagrindinę atsakomybę už biudžeto planavimą.
Koalicijoje daugėja nepasitenkinimo
V. Valentinavičius teigė, kad valdančiojoje koalicijoje susikaupė neįprastai daug nepasitenkinimo. Vis dėlto, jo vertinimu, koalicijos partneriai neturi realios galimybės atsitraukti – jie turės balsuoti už biudžetą ir galiausiai tai padarys.
Politologas taip pat sukritikavo T. Valio replikas Algirdo Butkevičiaus atžvilgiu, įskaitant pasakymą „šaudė tu šaudė“. Jis tokį bendravimo stilių pavadino labai prasto skonio ir nesolidžiu finansų ministrui, ypač biudžeto svarstymo metu. V. Valentinavičius pažymėjo, kad ministro humoro jausmu jau nepatenkintas ir ponas Sysas.
Vis dėlto, politologo teigimu, ministras gali sau leisti tokį elgesį, nes turi prezidento G. Nausėdos palaikymą. Skirdamas T. Valį prezidentas yra sakęs, kad pagaliau atėjo finansų ministras, kuris ne laikys vartus, o juos atvers. V. Valentinavičius mano, kad jau tuomet buvo galima įžvelgti kryptį didesnių išlaidų link, o dabar aiškėja, jog jos bus finansuojamos skolintomis lėšomis.
Politologas taip pat teigė matantis nuoseklų prezidento įsitraukimą į Vyriausybės darbą. G. Nausėda pasisako prieš naujus mokesčius ir pateisina skolos didinimą, nors, V. Valentinavičiaus vertinimu, pastaruoju metu prezidentas vis dažniau peržengia Konstitucijos nustatytas ribas užsienio politikos ir saugumo srityse.
V. Valentinavičiaus manymu, G. Nausėda pagaliau turi tokį finansų ministrą, kokio ilgai norėjo. Ankstesni ministrai, tarp jų minimi K. Vaitiekūnas ir Ingrida Šimonytė, laikėsi atsakingesnės pozicijos ir palaikė fiskalinę drausmę, o dabartinio ministro laikotarpiu ši drausmė, politologo vertinimu, silpnėja.
Skolą vis tiek teks grąžinti
M. Baltrukevičius teigė, kad didžiausią nerimą kelia ne vien pats planuojamas 3,8 proc. deficitas, bet ir tai, jog nėra aišku, ar išlaidų didinimas bus sustabdytas. Jei būtų garantija, kad pasirinktas dydis yra galutinė riba, situaciją būtų galima vertinti niuansuočiau ir analizuoti, kokią įtaką jam turėjo indeksavimas.
Dalis išlaidų buvo numatyta ankstesniuose susitarimuose su profesinėmis sąjungomis arba susijusi su indeksavimu. Tačiau kai kur pasirinktas didesnis finansavimo lygis, nei buvo sutarta, todėl viršyti anksčiau prisiimti įsipareigojimai.
Politologas priminė, kad biudžetui keliaujant į Seimo posėdžių salę ir komitetus paprastai atsiranda naujų pasiūlymų bei papildomų išlaidų. Ministrai jau dabar teigia dar nebaigę kovos dėl finansavimo. Katelynas taip pat tikina sieksiantis daugiau lėšų savo sričiai, o kitos ministerijos remiasi Europos Sąjungos fiskalinės drausmės išimtimis.
Europos Sąjunga, vertindama Lietuvos padėtį, gali atsižvelgti į tai, kam būtų nukreiptos didesnės išlaidos. Tačiau tai nereiškia, kad prisiimti finansiniai įsipareigojimai išnyks – skolą vis tiek teks grąžinti.
Neaišku, kaip koalicijai pavyks suvaldyti padėtį, nes papildomų išlaidų pasiūlymų turi ir mažesnieji partneriai. Aurelijus Veryga bei Virginijus Sinkevičius kelia kuro akcizų klausimą. A. Veryga yra sakęs, kad jeigu sprendimų nebus imtasi dabar, vėliau tai teks daryti dar blogesnėmis aplinkybėmis.
Kol kas koalicijoje, M. Baltrukevičiaus vertinimu, trūksta tvirtų balsų, kurie pasakytų, kad pasirinkta bendra kryptis yra netinkama. Tie, kurie siūlo mažinti vienas išlaidas, dažnai kartu reikalauja skirti daugiau lėšų kitoms sritims.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai kiekvieną darbo dieną pateikiami laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
