Siekdama ateityje sumažinti prognozuojamą valstybės biudžeto deficitą, Vyriausybė svarsto kelias kryptis: galimą kai kurių mokesčių didinimą, viešojo sektoriaus išlaidų peržiūrą ir efektyvesnį valstybės institucijų darbą. Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigia, kad valdančioji koalicija aptaria maždaug septynis pasiūlymus, kaip padidinti biudžeto pajamas. Tarp jų – alkoholio ir tabako akcizų, lošimų bei žemės prie vandens telkinių apmokestinimo pokyčiai.
M. Sinkevičius antradienį žurnalistams sakė, kad koalicijoje svarstomas atskiras pajamų didinimo priemonių paketas. Kiekvieno pasiūlymo galimas indėlis į biudžeto pajamas, pasak premjero, jau yra preliminariai įvertintas.
Šios priemonės jau aptariamos valdančiojoje koalicijoje, o trečiadienį jas planuojama svarstyti koalicinėje taryboje.
Premjeras kartu pabrėžė, kad didelės išlaidų mažinimo galimybės yra ribotos. Norint reikšmingai sumažinti valstybės išlaidas, tektų iš naujo vertinti pagrindinius biudžeto prioritetus.
Anot jo, viena įprastų priemonių deficitui mažinti būtų išlaidų mažinimas, tačiau neaišku, kurių svarbių sprendimų būtų galima atsisakyti. Tarp galimų pasirinkimų jis minėjo pensijų augimo įšaldymą arba rekordinio finansavimo krašto apsaugai ir gynybai atsisakymą. M. Sinkevičiaus vertinimu, kitose srityse galimas taupymas būtų veikiau simbolinis, o ne reikšmingas.
Dėl to Vyriausybė ketina daugiau dėmesio skirti efektyvesniam valstybės lėšų naudojimui. Būtų vertinamos viešojo sektoriaus įstaigos ir pareigybės, taip pat ieškoma funkcijų, kurias galėtų atlikti mažiau darbuotojų.
Premjeras pripažino, kad yra įstaigų, dėl kurių tikslingumo kyla klausimų, o kai kurios pareigybės galėjo būti sukurtos taip, kad vienas darbuotojas galėtų perimti kelias funkcijas. Kaip vieną iš galimų pavyzdžių jis nurodė savivaldybių darbuotojų, atsakingų už lygių galimybių ir jaunimo reikalus, funkcijų sujungimą.
Viešojo sektoriaus efektyvumą, M. Sinkevičiaus teigimu, galėtų didinti ir dirbtinio intelekto sprendimai. Jis neatmetė, kad technologijoms plačiau įsitvirtinus ateityje gali sumažėti kai kurių darbuotojų poreikis.
Premjeras pažymėjo, kad dirbtinio intelekto įrankiai jau skverbiasi į žmonių kasdienybę, verslą ir valstybės sektorių, todėl dalis darbo procesų tampa paprastesni. Dėl to, jo svarstymu, būtų galima vertinti ir tai, ar kai kuriose srityse nepakaktų mažesnio darbuotojų skaičiaus.
Apibendrindamas M. Sinkevičius teigė, kad deficitą planuojama mažinti keliomis priemonėmis: didinti pajamas tiksliniais mokestiniais pakeitimais, diegti dirbtinio intelekto sprendimus ir toliau peržiūrėti viešojo sektoriaus išlaidas.
ELTA skelbė, kad prezidentas Gitanas Nausėda antradienį kritikavo tai, jog Vyriausybė kol kas nepateikė plano, kaip ateityje mažins biudžeto deficitą. Prezidentas anksčiau yra sakęs, kad jam būtų nepriimtina ilgesnį laiką, taip pat ir po 2029 m., išlaikyti deficitą, viršijantį Mastrichto kriterijaus ribą – 3 proc. BVP.
Finansų ministras Taurimas Valys Seimui jau pristatė 2027 metų valstybės biudžeto projektą. Jame numatomas 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP sieksianti valstybės skola.
Pagal Europos Sąjungos Mastrichto kriterijus valdžios sektoriaus deficitas neturėtų viršyti 3 proc. BVP, o valstybės skola – 60 proc. BVP.
2027 metais valstybės biudžeto pajamos turėtų siekti 22,2 mlrd. eurų, o išlaidos – 27,9 mlrd. eurų.
