Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) pradėjo keisti darbo apmokėjimo sistemą. Nors jos darbuotojų atlyginimai yra vieni didžiausių tarp Lietuvos gydymo įstaigų, ligoninė siekia subalansuoti augančias sąnaudas ir pagerinti finansinę padėtį.
KUL – vienintelė šalies universitetinė ar respublikinė ligoninė, kurioje iki šiol išlikę aukšti pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies koeficientai.
Keistų atlyginimo apskaičiavimą, o ne jo dydį
Ligoninės vadovybė su darbuotojais aptaria siūlomus darbo apmokėjimo tvarkos pakeitimus. Pabrėžiama, kad būtų keičiami ne darbuotojų sutartyse nustatyti atlyginimai, o jų apskaičiavimo principai.
Pagal siūlomą modelį atlyginimą sudarytų dvi dalys: pastovioji, apskaičiuojama pagal nustatytą bazinį koeficientą, ir fiksuota kintamoji dalis. Pastarosios konkreti suma neterminuotam laikui būtų įrašoma į darbo sutartį.
Toks modelis leistų išsaugoti dabartinį atlyginimo dydį ir kartu sukurti aiškesnę, vienodesnę sistemą, atitinkančią Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties nuostatas.
Ypatingą sistemą nulėmė 2023 metų reorganizacija
KUL darbo apmokėjimo tvarka iki šiol skiriasi nuo kitų tokio lygmens gydymo įstaigų. Jose baziniai koeficientai jau buvo suvienodinti pagal darbuotojų profesines grupes ir šakos kolektyvinės sutarties reikalavimus.
KUL darbuotojų darbo sutartyse tebėra įtvirtinti aukšti koeficientai. Dėl to didėjant minimaliajai mėnesinei algai (MMA), ligoninės išlaidos darbo užmokesčiui auga gerokai sparčiau nei papildomas tam skiriamas finansavimas.
Tokios aplinkybės susiklostė po 2023 metais įvykdytos trijų ligoninių reorganizacijos. Įsteigta KUL turėjo perimti darbuotojus, išsaugodama visas iki reorganizacijos galiojusias jų darbo apmokėjimo sąlygas. Keisti jas ribojo dalininkų patvirtintos reorganizavimo sąlygos ir darbo teisės aktai.
Dėl šių priežasčių KUL negalėjo darbo apmokėjimo sistemos pertvarkyti taip, kaip tai buvo padaryta kitose panašaus lygmens ligoninėse.
Deficitas mažėjo, tačiau finansinė našta išliko
Klaipėdos universiteto ligoninė veiklą pradėjo 2023 m. sausio 2 d., sujungus Klaipėdos jūrininkų ligoninę, Klaipėdos universitetinę ligoninę ir Palangos reabilitacijos ligoninę.
Valstybės inicijuota reforma sukūrė trečiąją Lietuvos universiteto ligoninę ir sudarė sąlygas plėsti sveikatos priežiūros paslaugas Vakarų Lietuvoje. Vis dėlto reorganizacijos išlaidų finansavimo klausimas liko neišspręstas.
KUL skaičiavimais, 2023–2025 metais reorganizacijos finansinis poveikis sudarė apie 40 mln. eurų. Maždaug 28 mln. eurų teko papildomoms darbo užmokesčio išlaidoms, susijusioms su perimtų darbo apmokėjimo sąlygų suvienodinimu, o 11,6 mln. eurų investuota į infrastruktūrą, paslaugų kokybę ir plėtrą.
Pasak A. Šimaičio, nepaisant šios naštos, ligoninės rezultatai gerėjo: 2023 metais finansinis deficitas siekė 12,5 mln. eurų, 2024 metais sumažėjo iki 5,4 mln. eurų, o 2025 metais – iki 3,9 mln. eurų.
Dėl anksčiau nustatytų aukštų koeficientų ir kasmet didėjusios MMA KUL darbuotojų atlyginimai per pastaruosius trejus metus augo sparčiau nei kitose šalies gydymo įstaigose. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, pagal mokamus atlyginimus KUL pirmauja visose darbuotojų kategorijose.
Šiuo metu darbo užmokesčiui skiriama 80,4 proc. visų ligoninės pajamų. Finansiškai tvariu laikomas 72–73 proc. rodiklis. Toks skirtumas riboja galimybes subalansuoti pajamas ir išlaidas, investuoti į infrastruktūrą bei užtikrinti ilgalaikį finansinį stabilumą. Tai laikoma pagrindine priežastimi, dėl kurios ligoninės finansinis rezultatas neigiamas jau ketvirtus metus iš eilės.
KUL vertinimu, nekeičiant dabartinio modelio ir įgyvendinant numatomus Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties reikalavimus, iki 2027 metų pabaigos deficitas galėtų papildomai padidėti 11–15 mln. eurų. Tai keltų riziką laiku vykdyti finansinius įsipareigojimus ir nepertraukiamai teikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas.
Pokyčiai aptariami su ligoninės bendruomene
Vadovybė pripažįsta, kad darbo apmokėjimo pakeitimai darbuotojams kelia nerimą ir klausimų, todėl daug dėmesio skiria tiesioginiam dialogui.
Kasdien rengiami susitikimai su klinikų, skyrių ir administracijos tarnybų komandomis bei atskiromis profesinėmis grupėmis. Juose pristatomas siūlomas modelis, aiškinamos pokyčių priežastys, atsakoma į klausimus ir išklausomos pastabos. Taip pat bendraujama su profesinių sąjungų atstovais.
Darbuotojai klausimus gali pateikti raštu. Ligoninė parengė ir nuolat papildo dažniausiai užduodamų klausimų bei atsakymų atmintinę, kurioje paaiškinami sistemos principai, atlyginimo skaičiavimas ir darbuotojams taikomos garantijos.
A. Šimaitis teigia, kad siekiama rasti sprendimus, kurie leistų išsaugoti darbuotojų atlyginimus ir kartu užtikrintų ligoninės ateitį.
Pagalbos ieškoma ir valstybės institucijose
Nuo 2026 metų pradžios KUL vadovybė finansinę situaciją nuosekliai aptaria su dalininkais – Sveikatos apsaugos ministerija ir Klaipėdos universitetu.
Jie informuoti apie finansinio stabilizavimo priemones, planuojamus darbo apmokėjimo sistemos pakeitimus ir vykstantį dialogą su darbuotojais. Ligoninės vadovybė taip pat palaiko ryšį su Sveikatos apsaugos ministerijos, Vyriausybės ir Seimo atstovais.
Valstybės lygmeniu keliamas 2023–2025 metų reorganizacijos išlaidų kompensavimo klausimas. Taip pat siekiama, kad būtų apmokėtos visos faktiškai suteiktos viršsutartinės sveikatos priežiūros paslaugos.
KUL įgyvendina finansinio tvarumo planą, kuriuo siekiama mažinti deficitą ir užtikrinti subalansuotą veiklą.
Pokyčių tikslas – išsaugoti ligoninę ir darbuotojus
Darbo apmokėjimo sistemos pertvarka yra viena iš priemonių, skirtų ilgalaikiam KUL finansiniam stabilumui užtikrinti, darbuotojams išsaugoti ir sveikatos priežiūros paslaugų plėtrai tęsti.
KUL generalinis direktorius A. Šimaitis pabrėžia, kad ligoninei svarbūs ir darbuotojų interesai, ir pacientų poreikiai. Jo teigimu, finansinės situacijos gerinimas yra bendras ligoninės ir jos dalininkų tikslas, todėl sprendimų bus ieškoma tęsiant dialogą.
Vadovybė siekia, kad ligoninė ilgainiui veiktų tvariai, darbuotojų interesai būtų išsaugoti, o pacientams būtų užtikrintos kokybiškos ir prieinamos sveikatos priežiūros paslaugos.
