Artimo žmogaus emocinius ar psichikos sveikatos sunkumus ne visada lengva pastebėti. Vis dėlto apie juos gali signalizuoti pasikeitęs bendravimas, elgesys ir kasdieniai įpročiai. Specialistės paaiškino, į ką atkreipti dėmesį ir kaip pradėti jautrų pokalbį.
Laidoje patarimais dalijosi Higienos instituto Psichikos sveikatos centro Psichikos sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Justyna Kolesnik ir Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų koordinatorė Greta Račkauskaitė.
Vienas požymis dar nieko nepasako
J. Kolesnik teigė, kad nėra vieno universalaus ženklo, kuris leistų iš karto suprasti, jog žmogus susiduria su sunkumais. Svarbiausia vertinti bendrą situaciją ir pastebėti pokyčius.
Pavyzdžiui, jeigu anksčiau žmogus buvo aktyvus, noriai bendravo ir susitikdavo su kitais, tačiau staiga tapo uždaresnis bei pradėjo vengti susitikimų, tai gali kelti nerimą. Tačiau vien toks pokytis nebūtinai reiškia psichikos sveikatos problemą – žmogus gali būti pavargęs ar išgyventi laikinus sunkumus darbe.
Daugiau dėmesio reikėtų skirti tuomet, kai kartu atsiranda nerimas, depresijos požymiai ar kiti pasikeitimai. Vis dėlto pastebėti ženklai neturėtų tapti pagrindu pačiam nuspręsti, kaip jaučiasi kitas žmogus. Specialistė ragino apie tai pasikalbėti ir tiesiai, bet jautriai paklausti, kaip jis jaučiasi bei kuo gyvena.
G. Račkauskaitė kaip galimus signalus taip pat įvardijo pakitusį apetitą – jo sumažėjimą arba padidėjimą, nuolatinį nuovargį, didelį sunkumą rytais atsikelti iš lovos, padidėjusį norą miegoti ir ilsėtis.
Apie sunkumus gali liudyti ir pasikeitusi asmens higiena. Žmogui gali būti sunku išsitrinkti galvą prieš išeinant, nusiprausti, pasiruošti ar susitvarkyti.
Kaip pradėti pokalbį?
Pasak J. Kolesnik, pirmą žingsnį žengti kartais trukdo baimė išgirsti atsakymą arba nerimas, kad klausimas gali įžeisti. Tačiau svarbiausia – nuoširdumas ir empatija. Nereikėtų iš anksto vertinti žmogaus ar ieškoti jo sunkumų priežasčių.
Jeigu matome, kad kažkas pasikeitė, apie tai galima pasakyti paprastai, nekaltinant ir neklausiant, kas su žmogumi yra negerai. Pokalbis turėtų vykti priimančiu tonu, nesiekiant iš anksto nulemti, ką žmogus turėtų atsakyti, o iš tiesų norint jį išgirsti.
G. Račkauskaitė papildė, kad dažnai verta vengti klausimo „kodėl“. Žmogus pats gali nesuprasti, kas su juo vyksta, arba nepastebėti, kad jo savijauta pasikeitė. Toks klausimas gali nuskambėti aštriai ir sudaryti įspūdį, kad iš jo reikalaujama pasiaiškinti.
Jeigu ryšys yra labai artimas ir tvirtas, žmogus gali jaustis pakankamai saugiai į tokį klausimą atsakyti. Tačiau nesant tokio ryšio, reikėtų rinktis atsargesnius žodžius.
Paauglystėje atsiverti gali būti ypač sunku
G. Račkauskaitė paauglystę apibūdino kaip ypatingą ir kupiną chaoso laikotarpį. Šiuo metu keičiasi draugystės, santykiai su tėvais ir pačių jaunuolių emocijos. Jie formuoja savo tapatybę, turi nuomonę, poreikius ir jausmus, todėl kartais gali atrodyti tarsi „ežiukai“.
Paaugliui gali būti sunkiau atsiverti, jeigu ankstesni jo bandymai kalbėti buvo sutikti nuvertinimu. Tokios frazės kaip „ką čia nusišneki“, „mūsų laikais tokių dalykų nebuvo“, „tu perdedi ar išsigalvoji“ arba raginimai tiesiog nusiraminti gali paskatinti jaunuolį užsisklęsti.
Tuomet jis gali nuspręsti, kad suaugusiuoju pasitikėti negalima, nes nesulaukia empatijos ir tinkamo atsako. Specialistė pabrėžė, kad jaunuoliui labai svarbu turėti bent vieną suaugusį žmogų, kuris jį palaikytų ir kuriam jis galėtų būti atviras.
J. Kolesnik teigė, kad suaugusiesiems ir tėvams svarbu stengtis suprasti, ką išgyvena vaikas. Suaugusiam žmogui lengviau reaguoti, kai jis bando įsijausti į jaunuolio patirtį.
Kalbant su paaugliu, svarbiau ne iš anksto parinkti konkrečius sakinius, o sukurti empatišką, priimančią ir saugią atmosferą. Reikėtų vengti kaltinimų, vaiko patirties menkinimo ir jos nuvertinimo.
Jeigu paauglys ar suaugęs žmogus tam tikru metu pasako, kad nenori kalbėtis, tai reikėtų priimti asmeniškai nevertinant. Jaunų žmonių patirtys yra skirtingos, todėl tą pačią situaciją kiekvienas gali išgyventi nevienodai.
Tarp galimų sunkumų, su kuriais susiduria jaunuoliai, specialistė paminėjo patyčias mokykloje ir elektroninėje erdvėje, problemas mezgant ar palaikant santykius, konfliktus šeimoje, mokymosi sunkumus ir žemą savivertę.
