Apie tai, ar Lietuva gali pasimokyti iš Prancūzijos patirties, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo narys Vytautas Sinica ir Kauno technologijos universiteto politologas dr. Ainius Lašas.
Prancūzijos pamokos Lietuvai
Paklaustas, ar po dešimtmečio Lietuvoje galėtų susiklostyti panaši situacija kaip Vakarų Europoje, V. Sinica teigė, kad tai mažai tikėtina. Jo teigimu, Lietuva nuo Vakarų Europos skiriasi tuo, kad čia nėra tiek daug nelegaliai gyvenančių žmonių, kurie nedirba, gauna pašalpas, kelia neramumus ir daro nusikaltimus.
A. Lašas sutiko, kad iš įvykių Prancūzijoje ir Italijoje galima pasimokyti, tačiau kritikavo, jo vertinimu, Lietuvoje kartais bandomą perkelti Vakarų Europos problemas į mūsų šalį. Politologas pabrėžė, kad teiginiai apie griūvančius Europos civilizacijos likučius nėra adekvatūs Lietuvos situacijai.
Pasak A. Lašo, Lietuvos padėtis kitokia. Musulmonai čia sudaro mažiau nei 1 proc. visų gyventojų, o Vokietijoje jų yra apie 7 proc., Prancūzijoje – 7–10 proc., priklausomai nuo skaičiavimo. Todėl, jo teigimu, būtina remtis realiais skaičiais.
Vis dėlto migracija, politologo nuomone, turi būti kontroliuojama. Reikia suprasti, dėl kokių priežasčių žmonės atvyksta, ką Lietuva jiems suteikia arba ko nesuteikia, taip pat galvoti apie jų ir ateities kartų integraciją.
A. Lašas pažymėjo, kad nemaža dalis migrantų atvyksta iš Lietuvai kultūriškai ir religiškai artimesnių šalių, tokių kaip Ukraina ir Baltarusija. Tarp kitų atvykėlių taip pat yra žmonių, atvykstančių dirbti, todėl svarbiais klausimais išlieka jų integracija ir lietuvių kalbos mokymasis.
Ar Lietuva jau praleido progą?
Diskusijoje taip pat kelta, ar Lietuva nevėluoja geriau pažinti atvykstančias kultūrines bendruomenes. A. Lašas sakė nežinantis, kurioje srityje šalis būtų pavėlavusi, tačiau ragino pirmiausia atskirti skirtingas migrantų grupes.
Jis priminė, kad Lietuvoje nėra daug pabėgėlių. Oficialiais duomenimis, per maždaug 10 metų šalyje buvo priimta 780 pabėgėlių. Dauguma gatvėse matomų užsieniečių yra darbo migrantai arba studentai.
Politologas pabrėžė, kad negalima visų atvykėlių vertinti kaip vienos grupės, sukeliančios problemą. Dalis studentų vėliau išvyks, todėl būtina nagrinėti konkrečias aplinkybes ir žmonių statusą.
Apytiksliai iš 200 tūkst. migrantų didžiausią dalį sudaro ukrainiečiai, po jų – baltarusiai, o vėliau kitos grupės. Tarp atvykusiųjų yra keli tūkstančiai indų, žmonių iš Uzbekistano ir kitų tolimesnių valstybių.
A. Lašas taip pat atkreipė dėmesį, kad nemaža dalis šių žmonių dirba vairuotojais ir dažnai net negyvena Lietuvoje – jie dirba kitose Europos šalyse. Jo teigimu, apie šiuos skirtumus būtina kalbėti atvirai, nes informacijos trūkumas sudaro sąlygas augti baimėms.
Migracijos šešėlis – mokesčiai ir demografija
V. Sinica sutiko, kad Lietuva migracijos klausimų sprendimų prasme nėra pavėlavusi. Jo teigimu, šalis vis dar turi visas galimybes pati pasirinkti, kaip šią sritį tvarkyti, kitaip nei kai kurios Vakarų Europos valstybės, kuriose dalis migrantų jau tapo piliečiais. Tokiu atveju, politiko vertinimu, pažadai visus išsiųsti nebeturi realaus įgyvendinimo atsakymo.
Politikas sakė, kad migrantų skaičiai yra stebimi, o informacija išsamiai dokumentuojama, tačiau daug neaiškumo esą išlieka mokesčių srityje. Ypač tai susiję su „Bolt“, „Wolt“ ir kitu platforminiu darbu, kai mokesčių deklaracijos pateikiamos vėliau.
V. Sinica teigė, kad, pasak pavežėjų profsąjungų, dalis užsieniečių deklaracijų nepateikia, nes tikisi, jog galimos baudos ar išieškojimas juos pasieks jau išvykus iš Lietuvos. Todėl šioje srityje, jo vertinimu, esama daug šešėlio.
Dirbantys pagal darbo sutartis žmonės yra mažiau susiję su šešėline veikla, tačiau, V. Sinicos teigimu, juos labiau gali išnaudoti darbdaviai. Politikas pabrėžė, kad migracija yra ne tik ekonominis klausimas – ji taip pat susijusi su saugumu ir demografija, nes svarbu, kaip Lietuva pasikeistų šioms tendencijoms tęsiantis.
V. Sinica apibendrino, kad šiuo metu situacija dar gali būti suvaldyta ir Lietuva nėra pavėlavusi imtis veiksmų.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
