Prorusiškos aktyvistės Erikos Švenčionienės advokatė Svetlana Naidenko Vilniaus apygardos teisme teigė, kad jos ginamosios veiksmai nebuvo pagalba užsienio valstybei veikti prieš Lietuvą. Pasak teisininkės, tai tebuvo politinė simpatija ir noras palaikyti ryšius su kaimynine valstybe, o toks elgesys negali būti laikomas nusikaltimu.
Pirmadienį teismas pradėjo klausytis kaltinamųjų advokatų baigiamųjų kalbų. S. Naidenko tvirtino, kad tyrimas buvo netinkamas, o kaltinamajame akte nurodyti 15 epizodų nepaaiškina, kokį konkrečiai užsienio valstybės veiksmą E. Švenčionienė padėjo įvykdyti.
Advokatė taip pat sakė, kad byloje nėra įrodymų, jog E. Švenčionienės įrašuose buvo skelbiama tikrovės neatitinkanti informacija. Jos vertinimu, kaltinimai ginamajai yra abstraktūs, o nusikalstama tyčia neįrodyta.
Gynėja teigė, kad E. Švenčionienė siekė, jog Lietuva gautų pigesnę elektros energiją, todėl neturėjo tikslo veikti prieš savo valstybę. Dalyvavimą Rusijoje vykusiuose susitikimuose ji aiškino kaip visuomeninę iniciatyvą – E. Švenčionienė esą pasiūlė Rusijoje atidaryti Geros kaimynystės forumo atstovybę.
Prokuratūros pozicija kitokia: jos teigimu, būdama Rusijoje ir dalyvaudama šios šalies žurnalistų laidose E. Švenčionienė įgyvendino Rusijos interesus, taip keldama grėsmę Lietuvos saugumui ir suverenitetui.
Advokatė savo ginamosios pasisakymus Rusijoje pavadino kritine politine kalba apie Lietuvą ir saviraiškos laisvės įgyvendinimu. E. Švenčionienė ten pareiškė, kad Lietuvoje nėra demokratijos. S. Naidenko pabrėžė, jog jos ginamoji turi teisę kritikuoti Vyriausybę.
Byla teismui perduota 2023 m. gruodį. Generalinė prokuratūra tuomet skelbė, kad, ikiteisminio tyrimo duomenimis, E. Švenčionienė ir Kazimieras Juraitis, veikdami bendrininkų grupėje, 2022 m. ne kartą Lietuvoje, Baltarusijoje ir Rusijoje padėjo šalims agresorėms bei jų organizacijoms veikti prieš Lietuvą.
Prokuratūros teigimu, tokiais veiksmais buvo keliama grėsmė nacionalinio saugumo interesams, taip pat skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija apie Astravo atominės elektrinės saugumą, siekiant paveikti gyventojų nuomonę.
Lietuvos Baudžiamajame kodekse nustatyta, kad asmuo, padėjęs kitai valstybei ar jos organizacijai veikti prieš Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią, gali būti baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki septynerių metų.
Prokuroras Redas Savickas E. Švenčionienę siūlo pripažinti kalta ir skirti jai realią dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Kazimierui Juraičiui siūloma skirti pusantrų metų kalėjimo, o Valerijui Ivanovui – 15 tūkst. eurų baudą.
E. Švenčionienę taip pat prašoma nuteisti už viešą pritarimą tarptautiniams bei SSRS nusikaltimams, jų neigimą ar šiurkštų menkinimą. Dėl tos pačios nusikalstamos veikos kaltu siūloma pripažinti ir V. Ivanovą.
Į teisėsaugos akiratį pateko po kelionių į Baltarusiją
Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai pateikti likviduotos asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ nariams E. Švenčionienei, K. Juraičiui ir buvusiam prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderiui V. Ivanovui.
Prokuroras R. Savickas, teisme perskaitęs kaltinamąjį aktą, nurodė, kad E. Švenčionienė ir K. Juraitis, veikdami kartu, padėjo Rusijos ir Baltarusijos organizacijoms veikti prieš Lietuvą. 2022 m. jie vyko į Baltarusiją, dalyvavo Baltarusijos ir Rusijos žiniasklaidos laidose, viešai palaikė autoritarinių valstybių politiką ir neigė Lietuvos Seimo legitimumą.
Prokuratūros teigimu, E. Švenčionienė, kaip „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ atstovė, ir K. Juraitis dalyvavo įvairiuose Baltarusijos bei Rusijos institucijų organizuotuose forumuose.
Kaltinimai dėl veikimo prieš Lietuvą taip pat siejami su jų parama 2022 m. Baltarusijoje vykusiam referendumui. Per jį, kaip teigiama, pritarta prezidentui taikomo dviejų kadencijų limito panaikinimui ir posovietinio Baltarusijos branduolinio neutralumo statuso atsisakymui.
E. Švenčionienė papildomai kaltinama viešu pritarimu tarptautiniams bei SSRS nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu. Tyrimo duomenimis, 2023 metų pradžioje ji kartu su V. Ivanovu dalyvavo laidoje apie Sausio 13-osios įvykius. Prokuroro teigimu, V. Ivanovas joje kalbėjo, kad 1991 m. sausio 13-ąją į Lietuvos piliečius galėjo šaudyti ir juos sužeisti nebūtinai SSRS kariškiai.
Teismas likvidavo A. Paleckio įsteigtą asociaciją
2023 m. vasarį Vilniaus regiono apylinkės teismas nusprendė likviduoti asociaciją „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“. Teismas nustatė, kad ji veikė prieš Lietuvos interesus, skelbė melagingą informaciją apie esą neteisėtus rinkimų rezultatus Lietuvoje, o jos veikla prieštaravo deklaruotiems tikslams. Taip pat konstatuota, kad asociacijos tikslas buvo veikti prieš Lietuvą.
Sprendimas priimtas atsižvelgus ir į asociacijos vadovės E. Švenčionienės viešus pasisakymus. Teisėsaugos vertinimu, ji menkino Lietuvą, kritikavo šalies narystę Europos Sąjungoje, tvirtino, kad rinkimai Lietuvoje negalioja, ir neigė okupaciją.
Vienu „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ steigėjų laikomas Algirdas Paleckis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę už rengimąsi šnipinėti Rusijos naudai.
Teismas taip pat nurodė, kad asociacija Rusijoje neteisėtai kalbėjo Lietuvos vardu ir neigė Konstitucijoje įtvirtintą Lietuvos europinę bei transatlantinę integraciją.
