Gražiai prinokusi trešnė iš išorės gali atrodyti visiškai sveika, tačiau perpjovus vaisių prie kauliuko kartais randama nedidelė balkšva lerva. Tokia problema gali pasitaikyti net prižiūrimuose soduose ir neturi tiesioginio ryšio su tuo, ar pavasarį buvo balintas medžio kamienas.
Dažniausia tokių „kirminėlių“ priežastis – trešninė musė (Rhagoletis cerasi). Tai Europoje paplitęs trešnių kenkėjas, kurio lervos vystosi pačiame vaisiuje. EPPO duomenų bazėje ši rūšis registruojama ir Lietuvoje, todėl mūsų soduose tai nėra vien teorinė problema.
Medžio balinimas kalkėmis nuo trešninės musės neapsaugo
Viena dažniausių klaidų – kamieno balinimą laikyti bendra apsauga nuo visų vaismedžių kenkėjų. Balta kamieno danga naudojama visai kitam tikslui: pirmiausia ji gali sumažinti žiemos saulės sukeltą žievės įkaitimą ir staigius temperatūros svyravimus.
Trešninės musės vystymosi ciklas su kamieno paviršiumi beveik nesusijęs. Suaugusios musės skraido medžio lajoje, patelės kiaušinėlius deda į besivystančius vaisius, o iš vaisiaus išlindusios lervos patenka į dirvą, kur virsta lėliukėmis ir peržiemoja.
Todėl galima kasmet kruopščiai balinti trešnių kamienus ir vis tiek rasti lervų vaisiuose. Balinimas gali būti naudojamas dėl kitų priežasčių, tačiau trešninės musės kontrolės priemone jo laikyti nereikėtų.
Kas iš tikrųjų yra baltas kirminėlis trešnėje?
Trešninė musė yra nedidelė vaisinė musė. Suaugęs vabzdys pats vaisiaus vidaus neėda – žalą padaro jo palikuonys.
Patelė tinkamame nokimo etape pradeda dėti kiaušinėlius po trešnės odele. Išsiritusi balkšva lerva lieka vaisiaus viduje ir maitinasi minkštimu. Augdama ji dažnai pasiekia sritį aplink kauliuką, todėl būtent ten lerva dažniausiai ir pastebima perpjovus vaisių.
Pažeidimas pradžioje gali būti beveik nepastebimas. Vėliau vaisius gali suminkštėti, aplink kiaušinėlio dėjimo vietą atsirasti rusvesnis plotelis, trešnė gali pradėti deformuotis ar pūti. Cornell IPM nurodo, kad stipriau pažeistuose vaisiuose galima matyti ir mažą angą, pro kurią subrendusi lerva išlindo.
Kaip trešninės musės ciklas grįžta kitais metais?
Norint sumažinti problemą, svarbu suprasti, kas vyksta po derliaus. Subrendusi lerva nežiemoja trešnėje ant šakos. Ji palieka vaisių, nukrenta ant žemės arba išlenda jau iš nukritusios trešnės ir įsirausia į dirvą.
Ten susiformuoja lėliukė. Šioje stadijoje kenkėjas peržiemoja, o kitą sezoną iš dirvos pasirodo suaugusi musė. Rhagoletis cerasi paprastai turi vieną generaciją per metus.
Būtent dėl šio ciklo po medžiu paliktos pažeistos trešnės turi reikšmę. Jei vaisiuje esanti lerva spėja baigti vystymąsi ir patekti į dirvą, kenkėjo ciklas sode tęsiamas.
Kaip atpažinti pažeistas trešnes?
Deja, vien pažvelgus į vaisių patikimai nustatyti lervos buvimo dažnai nepavyksta. Ankstyvoje stadijoje trešnė gali atrodyti visiškai normali.
Vėliau galima pastebėti kelis požymius:
- nedidelį įdūrimo ar įdubimo tašką vaisiaus odelėje;
- minkštesnį plotą aplink pažeidimo vietą;
- ankstesnį vaisiaus minkštėjimą ar puvimą;
- susitraukusias arba deformuotas trešnes;
- mažą išėjimo angą vaisiuje, jei lerva jau jį paliko;
- perpjovus vaisių – balkšvą lervą ir pažeistą minkštimą prie kauliuko.
Vien minkšta ar pūvanti trešnė dar neįrodo, kad kaltas būtent šis kenkėjas. Vaisiai gali gesti ir dėl kitų priežasčių, todėl patikimiausias požymis yra pačios lervos radimas vaisiuje arba suaugusių musių aptikimas stebėjimo gaudyklėse.
Kas vyksta per trešninės musės vystymosi ciklą?
| Etapas | Kas vyksta |
|---|---|
| Suaugusi musė | Vėlyvą pavasarį ar vasaros pradžioje pasirodo iš dirvoje peržiemojusios lėliukės |
| Kiaušinėlis | Patelė jį padeda po besivystančio trešnės vaisiaus odele |
| Lerva | Vystosi vaisiaus viduje ir maitinasi minkštimu |
| Subrendusi lerva | Palieka vaisių ir patenka ant žemės |
| Lėliukė | Susiformuoja dirvoje ir joje peržiemoja |
Kodėl nukritusias trešnes verta surinkti?
Nukritusių ir pažeistų vaisių surinkimas yra viena paprasčiausių sodo sanitarijos priemonių. Jos tikslas nėra „išvalyti sodą dėl grožio“, o sumažinti lervų, kurios gali sėkmingai patekti į dirvą ir ten virsti lėliukėmis, skaičių.
Vaisius geriausia rinkti reguliariai, kol lervos dar jų nepaliko. Ypač nereikėtų po medžiu savaites laikyti didelio kiekio minkštėjančių, pažeistų ar pernokusių trešnių.
Tačiau vien vaisių surinkimas problemos visiškai neišnaikins. Dirvoje gali būti ankstesniais metais susiformavusių lėliukių, o suaugusios musės gali atskristi ir iš kaimyninių neprižiūrimų trešnių ar kitų tinkamų augalų.
Geltonos lipnios gaudyklės – pirmiausia stebėjimui
Trešninių ir kitų Rhagoletis genties musių stebėjimui naudojamos geltonos lipnios gaudyklės. Spalva vabzdžiams yra vizualinis signalas, o profesionaliose sistemose gaudyklės gali būti papildomos amonio junginių masalais, didinančiais jų patrauklumą.
Tačiau svarbu suprasti jų paskirtį. Kelios geltonos lentelės dideliame vaisingame medyje nėra garantuotas būdas sugauti visas muses. Jos daug vertingesnės kaip stebėjimo priemonė – pagal pirmuosius sugautus vabzdžius galima suprasti, kada prasidėjo kenkėjo aktyvumas.
Gaudyklių kabinimo nereikėtų sieti su viena konkrečia data, pavyzdžiui, visada birželio 1-ąją. Suaugusių musių pasirodymą veikia pavasario temperatūra, vietovė ir konkretaus sezono eiga. Gaudyklę reikia paruošti dar prieš numatomą musių skraidymo pradžią ir vaisių nokimo laikotarpį.
Ji kabinama vaisingoje, gerai apšviestoje lajos dalyje taip, kad jos visiškai neuždengtų lapai. Gaudyklę reikia reguliariai tikrinti, nes vien pakabinti ir prisiminti ją po mėnesio nėra prasminga.
Ar pakanka vien gaudyklės?
Ne visada. Net profesionalūs šaltiniai pažymi, kad geltonos lipnios gaudyklės neaptinka kiekvienos musės, ypač kai jų populiacija nedidelė. Todėl faktas, kad gaudyklėje nieko nėra, dar negarantuoja, kad kenkėjo sode nėra.
Namų sode naudingiausia derinti kelis veiksmus:
- reguliariai surinkti nukritusias ir pažeistas trešnes;
- nepalikti ant medžio didelio kiekio pernokusių vaisių;
- naudoti gaudykles kenkėjo aktyvumui stebėti;
- derlių nuskinti laiku;
- jei medis nedidelis, apsvarstyti fizinę apsaugą tinklu dar prieš musių kiaušinėlių dėjimo laikotarpį;
- jei planuojama naudoti augalų apsaugos produktus, rinktis tik Lietuvoje registruotus ir konkrečiam augalui bei kenkėjui leidžiamus preparatus.
Kodėl purškimas po to, kai vaisiuje jau yra lerva, mažai padeda?
Trešninės musės kontrolės laikas yra svarbus dėl vienos paprastos priežasties: išsiritusi lerva labai greitai atsiduria vaisiaus viduje. Ten ją nuo išorinio poveikio saugo pats vaisius.
Dėl to profesionaliose integruotos augalų apsaugos sistemose kontrolė orientuojama į suaugusias muses iki kiaušinėlių padėjimo, o ne į jau trešnės viduje esančias lervas.
Namų sode nereikėtų aklai purkšti vien pamačius kirminėlį jau prinokusiame vaisiuje. Tuo metu to konkretaus derliaus lervos vaisiaus viduje tokiu būdu nebebus pašalintos.
Jeigu svarstoma cheminė kontrolė kitam sezonui, būtina tikrinti tuo metu galiojantį Lietuvos augalų apsaugos produktų registrą ir etiketėje nurodytą naudojimą trešnėms. Kitose šalyse rekomenduojamas preparatas nebūtinai yra leidžiamas Lietuvoje.
Ar dirvos kasimas po medžiu išsprendžia problemą?
Kadangi lėliukės žiemoja dirvoje, gali atrodyti, kad tereikia perkasti visą plotą po laja. Praktikoje tai nėra patikimas vienintelis kontrolės būdas.
Dalį lėliukių dirvos judinimas gali paveikti, tačiau neįmanoma žinoti, ar jos visos bus sunaikintos. Be to, kasant arti medžio galima pažeisti paviršines šaknis. Todėl sodo sanitarija ir kenkėjo stebėjimas yra saugesnis pagrindas nei agresyvus visos šaknų zonos perkasimas.
Ar ankstyvos trešnių veislės nukenčia mažiau?
Anksti nokstančios veislės kai kuriais metais iš tiesų gali išvengti dalies trešninės musės spaudimo, nes jų vaisių nokimo laikotarpis prasideda anksčiau. Tačiau tai nėra absoliuti taisyklė.
Suaugusių musių pasirodymo laikas priklauso nuo temperatūrų ir konkretaus sezono, todėl labai šiltą pavasarį jų aktyvumas taip pat gali prasidėti anksčiau. Be to, skirtinguose regionuose situacija gali skirtis.
Todėl ankstyva veislė gali būti viena iš riziką mažinančių aplinkybių, bet jos nereikėtų reklamuoti kaip „atsparios kirminams“.
Ką daryti su pažeistu derliumi?
Perpjovus trešnę ir radus lervą pirmiausia verta įvertinti patį vaisių. Stipriai suminkštėjusias, pūvančias, pelėsio pažeistas ar fermentuotis pradėjusias trešnes reikėtų išmesti nepriklausomai nuo to, ar jose matoma lerva.
Lervos buvimas pats savaime pirmiausia rodo kenkėjo pažeidimą ir suprastėjusią vaisiaus kokybę. Tačiau kirminuotų trešnių nereikėtų bandyti „išgelbėti“ ilgai laikant ar naudojant akivaizdžiai pradėjusius gesti vaisius.
Jeigu pažeistų vaisių daug, svarbiausia informacija sodininkui yra ne kaip išrūšiuoti šių metų derlių, o tai, kad kitam sezonui jau verta planuoti kenkėjo stebėjimą dar iki vaisių nokimo.
Dar viena priežastis nepasikliauti vien išvaizda
Trešninės musės pažeidimas ne visada matomas iš išorės, todėl vėlyvoje stadijoje kovoti jau sunku. Efektyvesnė strategija prasideda anksčiau: žinoti kenkėjo ciklą, stebėti suaugusių musių pasirodymą ir neleisti kuo didesnei daliai lervų iš nukritusių vaisių patekti į dirvą.
Taip pat verta prisiminti, kad ne kiekviena trešnės lerva automatiškai yra būtent Rhagoletis cerasi. Lietuvoje EPPO registruoja ir ribotai paplitusią rytinę amerikinę trešninę musę Rhagoletis cingulata. Namų sode rūšį iš vien lervos nustatyti sunku, todėl praktiškai svarbiausia yra suprasti patį vaisinių musių kontrolės principą.
Ką verta prisiminti?
Kamieno balinimas ir trešninių musių kontrolė yra du skirtingi sodo darbai. Kalkėmis ar kita šviesia danga apsaugotas kamienas netampa barjeru musei, kuri skraido lajoje ir kiaušinėlius deda tiesiai į vaisius.
Jei trešnėse atsiranda lervų, didžiausią prasmę turi ne vienas „stebuklingas“ metodas, o kelių priemonių derinys: pažeistų ir nukritusių vaisių surinkimas, laiku nuimamas derlius, suaugusių musių stebėjimas gaudyklėmis ir, jei reikia, teisėtų bei konkrečiai trešnėms registruotų augalų apsaugos priemonių naudojimas tinkamu metu.
Svarbiausia pradėti dar prieš randant pirmą lervą prinokusioje trešnėje. Kai kenkėjas jau yra vaisiaus viduje, didžioji dalis to sezono prevencijos galimybių jau būna praleista.
Šaltiniai
- EPPO Global Database – trešninė musė (Rhagoletis cerasi)
- EPPO – Rhagoletis cerasi paplitimas Lietuvoje
- Cornell Integrated Pest Management – European Cherry Fruit Fly
- British Columbia Ministry of Agriculture – cherry fruit fly monitoring and management
- Valstybinė augalininkystės tarnyba – Lietuvoje registruojami augalų apsaugos produktai
