Buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis teigia, kad Lietuvai labai pasisekė turėti Valdą Adamkų – lyderį, gebėjusį sujungti skirtingas šalies istorines patirtis ir nukreipti valstybę į Vakarus.
Pasak jo, V. Adamkus savyje jungė nepriklausomos Lietuvos, sovietinės okupacijos ir išeivijos patirtis. Vėliau jis padėjo vienyti Lietuvą po nepriklausomybės atkūrimo ir įgyvendinti jos siekius.
Šiuos A. Kwasniewskio žodžius nuskambėjo Vilniaus universiteto ir Vilniaus miesto savivaldybės surengtoje konferencijoje, skirtoje V. Adamkaus šimtmečiui. Lenkijos eksprezidentas pabrėžė, kad V. Adamkus buvo ypač svarbus Lietuvai siekiant narystės NATO ir Europos Sąjungoje.
A. Kwasniewskis pasakojo, kad su V. Adamkumi jų ryšys užsimezgė natūraliai. Jis pats Lenkijos prezidento pareigas pradėjo eiti 1995 metais, o V. Adamkus Lietuvos vadovu tapo 1998-aisiais.
Buvusių prezidentų tikslai, anot jo, buvo panašūs: integruoti savo valstybes į Vakarų demokratinę erdvę ir užtikrinti jų saugumą per narystę NATO.
A. Kwasniewskis taip pat akcentavo, kad Lietuvos ir Lenkijos santykius ilgą laiką apsunkino skirtingos istorinės traumos bei problemos. Vis dėlto abiejų šalių vadovai esą suprato, kad praeitis neturi tapti kliūtimi ateičiai. Jo teigimu, politikai negali pakeisti to, kas jau įvyko, tačiau yra atsakingi už ateities kūrimą, o V. Adamkus šį darbą atliko puikiai.
V. Juščenka prisiminė vaidmenį Oranžinėje revoliucijoje
Buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka, vadovavęs šaliai 2005–2010 metais, kalbėjo apie V. Adamkaus įtaką 2004 metų Oranžinės revoliucijos metu.
Protestai Ukrainoje kilo dėl įtarimų, kad buvo suklastoti prezidento rinkimų rezultatai. Pergalė tuomet buvo paskelbta prorusiškam kandidatui Viktorui Janukovyčiui, todėl šimtai tūkstančių žmonių išėjo į gatves reikalaudami sąžiningo balsavimo.
Ukrainos Aukščiausiasis Teismas panaikino antrojo rinkimų turo rezultatus ir nurodė surengti pakartotinį balsavimą. Jį laimėjo provakarietiškas V. Juščenka.
V. Juščenka žurnalistams po sostinės Rotušėje vykusios konferencijos sakė, kad V. Adamkus buvo tvirtas demokratinio proceso ramstis. Pasak jo, Lietuvos prezidentas neleido Rusijos valdžios spaudimui paveikti Ukrainos demokratijos ir laikėsi procedūrų, kurios padėjo pasiekti teigiamą rezultatą.
Ukrainos eksprezidentas teigė, kad V. Adamkus atidžiai vertino kiekvieną dokumentų žodį ir skyrybos ženklą, tačiau tai nebuvo vien formalumas – jis taip pat vadovavosi nustatytomis taisyklėmis. V. Juščenka A. Kwasniewskį ir V. Adamkų pavadino pagrindiniais Ukrainos demokratijos ramsčiais, padėjusiais šaliai judėti pirmyn sprendžiant konfliktą.
V. Juščenka sakė neprisimenantis atvejo, kad V. Adamkus būtų likęs abejingas įvykiams Ukrainoje. Jo teigimu, Lietuvos vadovas visada dalyvavo procese ir padėjo stabilizuoti padėtį.
Ukrainos eksprezidentas taip pat pabrėžė, kad Lietuva turi unikalų lyderį, kuris sudėtingu valstybei ir tautai metu užtikrino šalies integraciją į Europos bei transatlantines struktūras ir formavo politiką, suprastą visame pasaulyje.
100 metų jubiliejų minintis V. Adamkus gimė 1926 metais Kaune. 1944-aisiais, artėjant antrajai sovietų okupacijai, jis pasitraukė į Vokietiją.
Po penkerių metų V. Adamkus emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. Ten įgijo statybos inžinieriaus specialybę, dirbo aukštose Federalinės aplinkos apsaugos agentūros pareigose ir aktyviai dalyvavo lietuvių išeivijos veikloje.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, V. Adamkus vadovavo Stasio Lozoraičio prezidento rinkimų kampanijai. 1998 metais jis pats buvo išrinktas Lietuvos prezidentu.
Prezidento pareigas V. Adamkus ėjo dvi kadencijas: 1998–2003 ir 2004–2009 metais. Pirmosios kadencijos metu Lietuva užbaigė derybas dėl narystės Europos Sąjungoje ir sulaukė kvietimo prisijungti prie NATO. 2004 metais šalis tapo abiejų organizacijų nare.
