Seime svarstomas siūlymas oficialiai į Dainų švenčių sąrašą įtraukti Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių dainų ir šokių šventes bei Europos lietuvių kultūros dienas susidūrė su parlamento teisininkų kritika.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas nurodė, kad šią iniciatyvą numatančios Dainų švenčių tradicijos įstatymo pataisos gali prieštarauti Konstitucijai. Projektą parengė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė.
Teisininkų vertinimu, įstatymo nuostatos, kuriomis būtų reglamentuojamas renginių organizavimas užsienio valstybių teritorijose ir nustatomos teisės, pareigos bei įgaliojimai subjektams, esantiems užsienio valstybių jurisdikcijoje, peržengtų Seimo konstitucinių įgaliojimų ribas ir neatitiktų Konstitucijos bei konstitucinio teisinės valstybės principo.
Teisės departamentas pabrėžia, kad pagal tarptautinės teisės principus valstybė negali priimti teisės aktų, kuriais būtų reguliuojami teisiniai santykiai kitose valstybėse arba nustatomos ten veikiančių subjektų ir užsienio piliečių, taip pat ir lietuvių kilmės asmenų, teisės bei pareigos.
Projekte siūloma reguliuoti visuomeninius santykius JAV, Kanadoje ir Europos valstybėse. Taip pat būtų nustatomi sprendimų priėmimo įgaliojimai bei teisės ir pareigos nevyriausybinėms organizacijoms, įsteigtoms ir veikiančioms pagal užsienio valstybių teisę.
Tarp tokių organizacijų minimos 1958 m. JAV įkurta Pasaulio lietuvių bendruomenė ir Kanados lietuvių bendruomenė, šioje šalyje veikianti nuo 1952 m. bei įregistruota kaip pelno nesiekianti organizacija „Lithuanian Canadian Community“.
Seimo teisininkai išvadoje primena, kad tarptautinės teisės doktrina valstybės jurisdikciją pirmiausia sieja su teritorija: valstybė savo teritorijoje turi visišką ir išimtinę valdžią. Jurisdikcija taip pat grindžiama pilietybės principu, leidžiančiu valstybei nustatyti elgesio taisykles savo piliečiams.
Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos patvirtintoje Tarptautinės teisės principų deklaracijoje įtvirtinti valstybių suverenios lygybės ir nesikišimo į kitų valstybių vidaus reikalus principai. Jie reiškia, kad viena valstybė negali vienašališkai taikyti savo teisinio reguliavimo kitos suverenios valstybės teritorijoje ar kištis į ten veikiančių subjektų veiklą.
Pasak Teisės departamento, kiekviena valstybė turi išimtinę teisę savo teritorijoje reguliuoti visuomeninius santykius ir nustatyti joje veikiančių organizacijų bei savo piliečių teisinį statusą ir pareigas. Lietuva Jungtinių Tautų organizacijos nare yra nuo 1991 m. rugsėjo 17 d.
Teisininkai taip pat nurodo, kad Seimas neturi konstitucinių įgaliojimų priimti įstatymus, kuriais būtų imperatyviai reguliuojamas elgesys užsienio valstybių teritorijose. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad Lietuva privalo vadovautis visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis.
Galimą projekto prieštaravimą Konstitucijai trečiadienį svarstys Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK).
D. Asanavičiūtė-Gružauskienė teigia, kad priėmus pataisas pasaulio lietuvių dainų, šokių ir kultūros renginiai sulauktų daugiau dėmesio ir galėtų pretenduoti į dalinį Lietuvos institucijų finansavimą.
Pagal projektą Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių dainų ir šokių šventės būtų rengiamos kas ketverius metus – praėjus dvejiems metams po Lietuvos dainų šventės. Europos lietuvių kultūros dienos vyktų kasmet.
Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių dainų ir šokių šventės projekte apibūdinamos kaip vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų meno kolektyvus suburiančios šventės, paremtos etninės kultūros tradicijomis ir geriausiais lietuvių autorių kūriniais. Jų programos bei repeticijos paprastai rengiamos JAV arba Kanados miestuose, kuriuos pasirenka ten gyvenančios lietuvių bendruomenės.
Europos lietuvių kultūros dienos būtų kasmetinė etnine kultūra paremta šventė, į vieną renginį suburianti lietuvių vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų šokių, folkloro bei meno kolektyvus ir Europos bendruomenes. Šventės programų ir repeticijų vietas Europos miestuose spręstų Lietuvos nacionalinis kultūros centras ir Pasaulio lietuvių bendruomenė.
Šiuo metu įstatyme šios dvi renginių rūšys nėra apibrėžtos ir reglamentuotos.
Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių dainų ir šokių šventės rengiamos kas ketverius metus nuo 1957 metų. Europos lietuvių kultūros dienos yra naujas renginys, pradėtas organizuoti nuo 2022 m., primena ELTA.
