Ukrainiečiai jau įpratę telefonuose matyti perspėjimus ir gatvėse girdėti sirenas, pranešančias apie Rusijos dronų ar raketų keliamą grėsmę. Vis dėlto sekmadienio naktį perspėjimo sistema pateikė neįprastą ir daugelį sugluminusį pranešimą.
Šalies gyventojai gavo įspėjimus apie tariamai artėjančius branduolinius smūgius, chemines atakas ir susirėmimus Kyjivo gatvėse, skelbia BBC. Dalis žmonių į šiuos pranešimus žvelgė skeptiškai ir netrukus suabejojo jų tikrumu.
Lvive gyvenanti 34 metų Sofija pasakojo, kad pirmoji žinutės dalis ją išgąsdino. Moteris iš pradžių pamanė, kad Ukrainos link iš tiesų skrenda branduolinis ginklas, tačiau paminėti „gatvių susirėmimai Kyjive“ greitai sukėlė įtarimų, nes toks teiginys atrodė neįmanomas.
Melagingame pranešime buvo rašoma: „Sveiki! Visoje Ukrainoje dabar skelbiamas branduolinis pavojus! Nesijaudinkite, skrenda „Orešnik“!“
BBC nurodo, kad dalis žinučių buvo parašytos rusų kalba. Viename perspėjime taip pat buvo pateikta nuoroda į „Telegram“ kanalą, kuris, kaip manoma, galėjo priklausyti programėlę užpuolusiai hakerių grupei.
Praėjus maždaug 15 minučių Ukrainos karinės oro pajėgos paskelbė, kad perspėjimų programėlė buvo nulaužta ir radiacijos grėsmės nėra. Vis dėlto informacija apie pavojaus pabaigą vartotojus pasiekė tik po daugiau nei valandos.
Ukrainoje veikia ne viena programėlė, į telefonus siunčianti pranešimus apie oro antpuolius ir žemėlapiuose rodanti pavojingas zonas. Šios programos naudojasi tais pačiais duomenimis kaip ir oficiali vyriausybės remiama programėlė.
Ekspertas įspėja dėl paspaustų nuorodų
Kyjivo ekonomikos mokyklos kibernetinio saugumo ekspertas Jevhenas Baliutovas BBC sakė, kad perspėjimo sistemos įsilaužimas veikiausiai buvo Rusijos hakerių darbas. Jo teigimu, nemažai ukrainiečių paspaudė pranešimuose pateiktą nuorodą į rusišką „Telegram“ kanalą.
Tai galėjo sudaryti sąlygas žmonėms tapti tolesnės dezinformacijos, sukčiavimo ar duomenų nutekėjimo aukomis. Ekspertas pabrėžė, kad karo metu Rusija gali bandyti įsilaužti į sistemas, skleisti melagingus pranešimus, manipuliuoti visuomene ir pasitelkti tokius veiksmus propagandai.
Nors manoma, kad Rusija ir Ukraina viena prieš kitą rengia kibernetines atakas, sekmadienio pranešimuose vartota neoficiali kalba gali rodyti į grupuotes, susijusias su Maskva ar Kyjivu, tačiau formaliai nepavaldžias nė vienai vyriausybei.
J. Baliutovas taip pat teigė, kad būtų logiška, jei Ukraina atsakytų ataka prieš Rusijos ekstremalių situacijų perspėjimo sistemą. Anot jo, abi šalys kibernetiniame kare turi panašių pajėgumų.
Po išgąsčio incidentas virto juokų objektu
Sofija pasakojo, kad pirmąjį nerimą netrukus pakeitė ukrainiečių juokai. Darbo grupių pokalbiuose žmonės akimirksniu pradėjo dalytis žinutėmis ir svarstyti, kas vyksta, o vėliau visą įvykį pavertė pajuokos objektu.
Eksperto vertinimu, nors tiesioginės incidento pasekmės buvo ribotos, jis atskleidė svarbų perspėjimo sistemos pažeidžiamumą. J. Baliutovas pabrėžė, kad paslaugose, kuriomis naudojasi milijonai žmonių, saugumo reikalavimai negali būti nustumiami į antrą planą.
Valdžiai taip pat tenka sudėtinga užduotis išlaikyti gyventojų budrumą po ketverių su puse metų karo, kai perspėjimai apie atakas kartais skambėdavo net kas valandą. Kartu būtina įtikinti visuomenę, kad apsaugai sukurtos sistemos yra patikimos ir jų pranešimų reikia laikytis.
V. Zelenskis: Ukraina tik atsakė
Pirmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos hakeriai įsilaužė į Rusijos perspėjimo sistemas. Jis teigė, kad tai buvo atsakas į Rusijos surengtą kibernetinę ataką prieš Ukrainos sistemą.
V. Zelenskio teigimu, kai paaiškėjo, jog ataka nukreipta prieš civilius, Ukraina nusprendė atsakyti. „Mes tik atsakome į jų atakas“, – sakė prezidentas.
Pirmadienį, lapkričio 2 d., Rusijos valdžia pranešė, kad hakeriai gavo prieigą prie skubiems pranešimams skirtos programėlės. Per ją vartotojams buvo išsiųsti melagingi pavojaus signalai.
