Rytų Antarktidoje glūdi toks didelis ledo kiekis, kad jam ištirpus pasaulinio vandenyno lygis galėtų pakilti keliais metrais. Nors anksčiau ši teritorija buvo laikoma viena stabiliausių žemyno dalių, naujas mokslininkų tyrimas verčia tokį vertinimą persvarstyti.
Specialistai ragina daugiau dėmesio skirti Vilkso poledyniniam baseinui. Jie įspėja, kad klimato šiltėjimas ateityje gali paversti šią po ledu pasislėpusią milžinišką ledo sankaupą svarbiu jūros lygio kilimo veiksniu, rašo „Gizmodo“.
Vilkso poledyninis baseinas yra didžiulė pamatinės uolienos įduba po Rytų Antarktidos ledo skydu. Tai viena svarbiausių vietų vertinant galimą būsimą jūros lygio kilimą, tačiau regionas iki šiol ištirtas labai menkai.
Žurnale „Nature Reviews Earth & Environment“ paskelbto tyrimo autoriai nustatė, kad po baseinu esantis reljefas šylant klimatui gali prisidėti prie jo nestabilumo. Baseine esančio ledo pakaktų tam, kad jam visiškai ištirpus pasaulinio vandenyno lygis pakiltų 3–4 metrais.
Po ledu slypintis nepažintas regionas
Vilkso poledyninis baseinas driekiasi maždaug 1 400 kilometrų palei vidinę Transantarktinių kalnų pusę. Jį visą dengia storas ledo sluoksnis, todėl informaciją apie šią teritoriją mokslininkai daugiausia renka pasitelkdami radarus ir palydovų stebėjimus.
Tasmanijos universiteto profesorius ir pagrindinis tyrimo autorius Mattas Kingas Vilkso poledyninį baseiną pavadino tikriausiai paskutine neištirta Antarktidos vieta. Pasak jo, mokslininkai neturi tiesioginių jūros dugno kartografavimo duomenų ir labai mažai žino apie vandenyno sąlygas, kurios ateityje galėtų paspartinti ledo tirpimą.
Nors anksčiau šis regionas laikytas gana stabiliu, naujausi vertinimai rodo, kad jo pažeidžiamumas gali būti gerokai didesnis, nei manyta.
Baseinas priklauso jūrinei ledo skydo daliai. Tai reiškia, kad po didžiąja ledo dalimi esanti pamatinė uoliena yra žemiau jūros lygio. Todėl ledas gali tapti ypač jautrus šiltesniam jūros vandeniui, jei šis pasiektų jo atramos zoną.
Tyrėjai turimus stebėjimų duomenis sujungė su kompiuteriniu modeliavimu ir taip įvertino galimus regiono pokyčius. Jų skaičiavimai rodo, kad kai kuriose vietose ledo atsitraukimas galėtų labai paspartėti. Peržengus svarbius pamatinės uolienos atramos taškus, jis potencialiai galėtų siekti apie 1 kilometrą per metus.
Jei visas šis ledas būtų prarastas, jo kiekio regione pakaktų, kad vidutinis pasaulinio vandenyno lygis padidėtų keliais metrais.
Mokslininkai ragina neatidėlioti tyrimų
Rytų Antarktida ilgą laiką buvo laikoma gerokai atsparesne už Vakarų Antarktidą. Vis dėlto naujos išvados rodo, kad joje esantys jūriniai baseinai ilgalaikio klimato šiltėjimo sąlygomis gali tapti itin reikšmingi. Kol kas didelė regiono dalis tebėra beveik neištirta.
Tyrimo autoriai siekia atkreipti didesnį dėmesį į Vilkso poledyninį baseiną ir pabrėžia, kad apie jį vis dar trūksta svarbių stebėjimų.
Duomenys taip pat rodo, kad kai kurios baseino vietos jau keičiasi: dalis šelfinių ledynų suplonėjo ir pradėjo irti.
Pagrindinis baseino ledynas – Kuko ledynas – nuo praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio taip pat vis sparčiau plonėja. Tyrėjų skaičiavimais, dabar jis kasmet į vandenyną išleidžia apie 40 mlrd. tonų ledo.
M. Kingas teigė, kad ankstesnių šiltųjų laikotarpių įrodymų pakanka, jog dėl šio regiono būtų galima skambinti pavojaus varpais. Jo vertinimu, būtina jį geriau suprasti, tačiau šiuo metu sunku rasti gyvą mokslininką, kuris būtų ten lankęsis.
Anksčiau UNIAN skelbė, kad didžiausias geriamojo vandens šaltinis Europoje nuseko iki žemiausio lygio per 135 metus.
