Nors dėmesio ir aktyvumo sutrikimas (ADHD) Lietuvoje minimas vis dažniau, specialistai sako, kad jis tebėra neretai neatpažįstamas. Be to, pagalba daugeliui žmonių faktiškai baigiasi vos nustačius diagnozę.
Seime vykusioje konferencijoje medikai, psichologai, pacientų organizacijų atstovai ir politikai aptarė, kokią kainą žmogui, šeimai ir valstybei turi neatpažintas ADHD. Kalbėta ne tik apie diagnostikos spragas, bet ir apie pasekmes, kurias sukelia laiku nesuteikta pagalba.
D. Šakalienė: diagnozė neturėtų riboti ateities
Renginį inicijavusi Seimo narė Dovilė Šakalienė konferencijoje pasidalijo ir asmenine patirtimi. Ji sakė esanti neuroskirtinga, turinti ADHD ir autizmą.
Politikė teigė apie tai kalbanti viešai, nes Lietuvoje vis dar daug žmonių savo neuroskirtingumą slepia ir bijo jį atskleisti. Suaugusieji baiminasi, kad dėl to darbe į juos bus žiūrima ne taip rimtai arba kils bendravimo sunkumų, o tėvai diagnozę neretai atidėlioja, nes baiminasi, kad ji gali užgožti vaiko galimybes.
D. Šakalienė išreiškė viltį, kad apie ADHD viešai kalbant Seimo nariams ir ministrams, žmonėms bus lengviau šią temą aptarti biure, klasėje ar šeimoje.
Jos teigimu, diagnozė iš vaiko neatima jokių pasiekimų. Ji tik padeda suprasti, kaip veikia vaiko smegenys, ir pritaikyti tinkamą pagalbą.
Seimo narė pabrėžė, kad neatpažinto ADHD pasekmes patiria ne tik pats žmogus. Vaikai ir suaugusieji su sunkumais susiduria mokykloje bei darbe, o kaina mokama sveikata, šeimos santykiais ir kiekvienu talentu, kurio valstybė netenka.
Galimai kalbama apie dešimtis tūkstančių žmonių
ADHD asociacijos bendrasteigėja ir „ADHD akademijos“ vadovė Elita Žakevičiūtė sakė, kad visuomenės žinios apie šį sutrikimą auga, tačiau pagalbos sistema poreikio dar nepatenkina.
Jos vertinimu, Lietuvoje gali būti dešimtys tūkstančių žmonių, kurie nesupranta, kodėl jiems sunku susikaupti, planuoti kasdienybę, palaikyti santykius, mokytis ar dirbti. Ji neatmetė galimybės, kad tokių žmonių gali būti ir 100 tūkst.
E. Žakevičiūtė teigė, kad ilgainiui žmogus dažnai pradeda kaltinti save: nors vis labiau stengiasi, galiausiai patiki, jog problema yra jis pats.
Vaikai dažnai sulaukia gėdinimo
Anot E. Žakevičiūtės, ypač skaudžios neatpažinto ADHD pasekmės matomos mokyklose. Vaikai, kuriems sunku išsėdėti vietoje, susikaupti ar valdyti impulsus, dažnai sulaukia pastabų, gėdinimo ir kaltinimų, kad nesistengia arba yra netinkamai auklėjami.
Tačiau bausmės ADHD simptomų nepanaikina. Nuolatinis gėdinimas neišmoko vaiko valdyti savo sunkumų – jis tik gali paskatinti manyti, kad pats vaikas yra problema.
Specialistė teigė, kad ADHD klausimas neturėtų apsiriboti diagnozės nustatymu. Jos manymu, Lietuvai reikalingas nacionalinis pagalbos planas, apimantis žmogaus gyvenimą nuo vaikystės iki senatvės. Taip pat būtina didinti diagnostikos prieinamumą, rengti specialistus ir stiprinti mokyklų gebėjimą atpažinti sutrikimą.
E. Žakevičiūtė rėmėsi Jungtinės Karalystės 2025 metų ataskaita, kurioje neatpažinto ir nepakankamai gydomo ADHD ekonominė našta valstybei įvertinta 17 mlrd. svarų sterlingų per metus.
Ji ragino Lietuvoje nelaukti metų metus, kol bus apskaičiuota neatpažinto ADHD kaina. Laiku suteikta pagalba, jos teigimu, galėtų sumažinti dalį išlaidų ir sudaryti sąlygas žmonėms geriau mokytis, dirbti, auginti vaikus bei prisidėti prie valstybės gerovės.
Tikslių duomenų apie paplitimą nėra
Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės gydytoja psichiatrė dr. Indraja Veličkienė teigė, kad Lietuva neturi tikslių duomenų apie ADHD paplitimą. Specialistė nurodė, kad sutrikimą gali turėti nuo 4 iki 7 proc. populiacijos.
ADHD, pasak jos, dažnai pasireiškia kartu su kitais sutrikimais. Apie 75 proc. žmonių, turinčių ADHD, gali susidurti ir su nerimu, depresija, priklausomybėmis ar kitais sutrikimais.
I. Veličkienė taip pat atkreipė dėmesį, kad suaugusieji dažnai lieka nepastebėti. Jų sunkumai klaidingai palaikomi tingumu ar motyvacijos stoka. Problemų kelia ir ribotas diagnostikos bei gydymo prieinamumas, specializuotų paslaugų trūkumas.
Psichologė ir psichoterapeutė Sigita Valevičienė pabrėžė, kad ADHD turinčios moterys šešis kartus dažniau susiduria su depresija po gimdymo.
Ji pasakojo, kad tokios moterys ilgą laiką gali atrodyti sėkmingai funkcionuojančios: gerai mokytis, dirbti ir siekti perfekcionizmo. Vis dėlto aplinkiniai dažnai nemato, kokia kaina tai pasiekiama – už tariamos sėkmės gali slypėti nerimas ir depresija.
Diagnozė – tik pirmas žingsnis
Lietuvos vaikų ir paauglių psichiatrų draugijos prezidentė Dalia Vėlavičienė pabrėžė, kad vien diagnozės nepakanka. Jos teigimu, diagnozė paprastai yra pagalbos pradžia, o ne galutinis tikslas.
Pagalba turėtų būti kompleksinė ir apimti ne tik vaiką, bet ir šeimą. ADHD turintiems vaikams gali reikėti psichologinės pagalbos, ugdymo pritaikymo, darbo su šeima ir kai kuriais atvejais medikamentinio gydymo.
Gydytoja taip pat atkreipė dėmesį į šeimų patiriamą finansinę naštą. Kai kurie vaistai nėra kompensuojami, todėl gydymas per mėnesį gali kainuoti 100–200 eurų. Šeimoms, auginančioms kelis ADHD turinčius vaikus, išlaidos dar labiau išauga.
ADHD nesusijęs su intelekto trūkumu
Psichiatrė Devika Gudienė pabrėžė, kad ADHD negalima tapatinti su intelekto ar gabumų stoka. Vis dėlto dėl sunkumų planuojant, organizuojant veiklą ir išlaikant dėmesį žmogus neretai nepasiekia rezultatų, kuriems turi galimybių.
Ypač dažnai nepastebimos merginos ir moterys, nes jos gali išmokti gerai maskuoti simptomus. Daliai jų diagnozė nustatoma tik suaugus, kai atsiranda papildomų gyvenimo iššūkių.
D. Gudienės teigimu, ADHD turintiems žmonėms nereikia mažesnių lūkesčių. Jiems reikalinga pagalba, kad galėtų tuos lūkesčius įgyvendinti.
Ministerijos planuoja naujus žingsnius
Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentė Ramunė Mazaliauskienė sakė, kad ADHD dažnai pasireiškia kartu su kitais psichikos sutrikimais. Tarp jų ji išskyrė autizmą, priklausomybes, nerimą, depresiją ir obsesinį kompulsinį sutrikimą. Visi šie deriniai, jos teigimu, turi būti įvertinti.
Sveikatos apsaugos viceministras Ignas Rubikas pripažino, kad Lietuvoje ADHD diagnozuojamas nepakankamai dažnai. Šiuo metu kartu su Jungtinės Karalystės NICE organizacija rengiamos ADHD diagnostikos ir gydymo gairės.
Taip pat planuojamas populiacinis tyrimas, kuris turėtų padėti tiksliau nustatyti realų ADHD paplitimą Lietuvoje.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius pabrėžė, kad vaikui reikalingos pagalbos nereikėtų atidėti iki galutinės diagnozės. Mokyklos, jo teigimu, turėtų kuo anksčiau pastebėti sunkumus, pritaikyti ugdymą ir bendradarbiauti su šeima.
Vaiko pažanga turėtų būti vertinama pagal jo pasiekimus, o ne pagal diagnozę. Svarbiausia, kad vaikas gautų tinkamą pagalbą ir galėtų visavertiškai dalyvauti ugdymo procese.
