Žemdirbių organizacijos neigiamai vertina 2027 metų valstybės biudžeto projekte žemės ūkiui numatytą finansavimą. Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Gedas Špakauskas sako, kad lėšų nepakanka svarbiausioms sektoriaus problemoms spręsti, tačiau papildomo finansavimo kol kas neketinama prašyti – pirmiausia siūloma efektyviau panaudoti jau numatytus pinigus.
G. Špakausko vertinimu, biudžeto projektas parengtas nepakankamai apgalvotai ir dar gali būti koreguojamas. Nors žemės ūkis pripažįstamas strategine sritimi, anot jo, svarbu, kad tai būtų matoma ne tik deklaracijose, bet ir konkrečiuose sprendimuose.
Šią savaitę Vyriausybės pateiktam valstybės biudžeto projektui nepritarė ir Seimo Kaimo reikalų komitetas.
LŪS vadovas teigia, kad Žemės ūkio ministerija siekia didesnio finansavimo, tačiau Vyriausybės dėmesio trūksta ilgalaikėms investicijoms. Tokios investicijos, jo manymu, padėtų ūkiams geriau pasirengti ekonominėms ir klimato krizėms.
G. Špakauskas pabrėžia kalbantis ne apie tiesioginę paramą nuo krizių nukentėjusiems ūkininkams, o apie strategines priemones. Tarp jų jis išskiria melioraciją ir sprendimus, kurie ateityje padėtų sumažinti įvairias rizikas. Jo teigimu, tam reikėtų papildomų nacionalinio biudžeto lėšų, tačiau panašu, kad jų skirta nebus.
Anot jo, nepakankamas finansavimas sektoriaus atsparumui ilgainiui gali turėti įtakos ne tik ūkininkų pajamoms, bet ir vartotojams tenkančioms maisto kainoms.
LŪS pirmininkas priminė, kad šiemet žemės ūkis susidūrė su ekstremaliąja situacija, energetikos problemomis ir sunkumais pieno sektoriuje. Jo vertinimu, anksčiau įdiegtos krizių valdymo priemonės galėjo sumažinti šių iššūkių poveikį.
G. Špakausko teigimu, dėl finansavimo trūkumo žemės ūkis greičiausiai nesužlugs, tačiau sektoriui bus sunkiau augti, stiprėti ir tapti atsparesniam.
Vis dėlto LŪS kol kas neketina kreiptis į Seimą ar Vyriausybę dėl papildomų lėšų. Organizacija planuoja daugiau dėmesio skirti galimybei sutaupyti ir kitaip paskirstyti jau numatytą finansavimą.
Viena iš sričių, kurią būtų galima peržiūrėti, G. Špakausko manymu, yra žemės ūkio sektoriuje organizuojami mokymai. Jis siūlo iš naujo įvertinti jų poreikį ir finansavimą.
LŪS vadovas taip pat pažymi, kad tuo metu, kai didėja finansavimas įvairioms sritims ir kartu auga valstybės skola, žemės ūkiui prašyti dar daugiau pinigų bei didinti skolą nebūtų tikslinga. Jo teigimu, esamame finansavime galima rasti sričių, kuriose būtų įmanoma sutaupyti ir lėšas perskirstyti efektyviau.
ŽŪR pasigenda kitokių finansavimo prioritetų
Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkė Algimanta Pabedinskienė taip pat teigia, kad 2027 metų biudžeto projekte numatytos lėšos neatitinka Žemės ūkio ministerijos įvardytų sektoriaus poreikių.
Ministerijos duomenimis, papildomai žemės ūkio reikmėms reikėtų apie 350 mln. eurų, tačiau biudžeto projekte numatyta tik 9,78 mln. eurų.
A. Pabedinskienės vertinimu, toks skirtumas rodo, kad sektoriaus finansavimo prioritetus būtina persvarstyti. Prieš skiriant papildomas lėšas, jos teigimu, reikėtų nustatyti, kurioms žemės ūkio sritims finansavimo trūkumas kelia didžiausią grėsmę.
ŽŪR vadovė tarp svarbiausių klausimų išskiria ūkių atsparumą klimato ir rinkos rizikoms, gyvulininkystės bei kitų jautrių sektorių išlikimą, jaunųjų ūkininkų įsikūrimą ir investicijas į konkurencingumą.
Jos manymu, šiuos prioritetus būtina įvertinti kartu ministerijai ir žemdirbių organizacijoms, kad būtų aišku, kur finansavimo stoka labiausiai gali paveikti ūkių veiklos tęstinumą.
A. Pabedinskienė įspėja, kad nepatenkinus svarbiausių poreikių daliai ūkių gali būti sunkiau planuoti investicijas ir prisitaikyti prie rinkos pokyčių. Ilgainiui tai galėtų atsiliepti ir darbo vietų išsaugojimui kaimo vietovėse.
ŽŪR pirmininkė palankiai įvertino Seimo Kaimo reikalų komiteto sprendimą nepritarti biudžeto projektui. Tačiau ji pabrėžė, kad tolesnėse diskusijose būtina dalyvauti ir žemdirbių organizacijoms.
Jos teigimu, komiteto sprendimas rodo, kad žemės ūkio finansavimui reikia skirti daugiau dėmesio ir surengti išsamesnę diskusiją.
A. Pabedinskienė tikisi, kad biudžeto svarstymo Seime metu bus atsižvelgta į sektoriaus argumentus, o galimi pakeitimai bus grindžiami realiais žemdirbių poreikiais.
Kaip skelbė ELTA, Seimo Kaimo reikalų komitetas nepritarė Vyriausybės pateiktam 2027 metų valstybės biudžeto projektui. Žemės ūkio ministerija skaičiuoja, kad sektoriui papildomai trūksta apie 350 mln. eurų, tačiau projekte numatyta vos 9,78 mln. eurų.
