Šilumos kainos Lietuvoje ir toliau kyla. Šį spalį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, šiluma vidutiniškai pabrango 30 proc., o lapkritį numatomas dar didesnis kainų šuolis. Vėstant orams gyventojai nerimauja dėl galimai rekordinių sąskaitų, o ministrė Inga Ruginienė neatmeta, kad valstybės biudžete gali prireikti daugiau lėšų, nei buvo numatyta anksčiau.
Panevėžietė Laura pasakojo, kad praėjusių metų lapkritį už šilumos energiją savo beveik 46 kv. m bute sumokėjo apie 50 eurų. Šiemet Panevėžyje šiluma kainuoja maždaug 50 proc. daugiau nei pernai, todėl moteris baiminasi dar didesnių išlaidų.
Laura svarstė, kad net 200 eurų gali neužtekti apmokėti šildymo sąskaitai už nepilnų 46 kv. m būstą.
Šiluma brangs dėl kuro ir PVM
Panevėžietė taip pat kritikuoja savo namo administratorių. Jos teigimu, tinkamai nesureguliuojami apskaitos prietaisai, kurie pagal lauko temperatūrą turėtų valdyti patalpų šildymą ir padėti išlaikyti balansą. Laura mano, kad dėl tokio neūkiškumo gyventojams tenka mokėti daugiau.
„Panevėžio energijos“ direktorius Tomas Jukna aiškino, kad šilumos kainos šiemet didėja dėl brangstančio kuro ir dešimtadaliu išaugusio PVM.
Anot jo, reikšmingiausią įtaką daro perkamo kuro kaina: smarkiai pabrango skiedra ir dujos. Dujos itin svarbios šildant Kėdainių miestą. Mažėjant „Lifosos“ gamybai, mažėja ir tiekiamos šilumos kiekis, todėl trūkstamą dalį tenka kompensuoti brangiomis dujomis.
Vilniuje spalį šilumos energija kainuoja mažiausiai, palyginti su kitais didžiaisiais Lietuvos miestais. Vis dėlto lapkritį jos kaina turėtų padidėti trečdaliu ir priartėti prie kitų miestų rodiklių.
„Miesto gijų“ atstovas Titas Atraškevičius teigė, kad šilumos kainoms įtakos turi energetikos išteklių krizė. Palyginti su praėjusių metų lapkričiu, šiemet kaina yra išaugusi 36 proc. Be to, pernai buvo taikomas 9 proc. PVM tarifas, o šiemet jis siekia 21 proc.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, per metus šilumos energija Lietuvoje vidutiniškai pabrango 30 proc. Medienos kuras, įskaitant granules ir briketus, dabar kainuoja 45 proc. daugiau, o elektros kaina išaugo dešimtadaliu.
Žadama didinti biokuro pasiūlą
Energetikos ministras Lukas Savickas teigė, kad ministerija ieško sprendimų, kurie padėtų pristabdyti šilumos kainų augimą. Viena pagrindinių krypčių – didinti biokuro pasiūlą ir taip mažinti kainų spaudimą šildymo sezonu.
Ministro teigimu, nuo pirmųjų šios Vyriausybės darbo dienų nacionaliniu lygiu nuspręsta imtis priemonių biokuro pasiūlai didinti. Biokuras naudojamas maždaug 60 proc. centralizuoto šildymo, o siekiama šią dalį padidinti iki 30 proc. Biokuro rinkoje, pasak L. Savicko, jau pastebimas augimo stabilizavimasis.
Taip pat teigiama, kad šiuo metu dirbama siekiant užtikrinti sklandų šildymo kompensacijų skyrimą. Augant kuro ir energijos kainoms žadama dėti maksimalias pastangas, kad kompensacijos jas gaunantiems žmonėms būtų suteiktos šį sezoną.
Vyriausybė prognozuoja, kad šį šildymo sezoną kompensacijos gali būti skirtos daugiau nei 170 tūkst. gyventojų. Tai būtų beveik dešimtadaliu daugiau nei praėjusį sezoną.
