Europoje vis dažniau keliama prielaida, kad masiniai protestai, kai kur peraugantys į riaušes, gali būti viena iš hibridinio karo prieš Vakarus formų. Į gatves žmonės raginami rinktis įvairiose Europos šalyse.
Apie tai, kiek prie neramumų kurstymo galėjo prisidėti Rusija ir kokių padarinių jie gali turėti, TV3 Žinių laidoje „Dienos komentaras“ kalbėjosi su filosofijos profesoriumi Gintautu Mažeikiu.
Profesoriaus teigimu, pirmiausia reikėtų atskirti Albanijoje ir Serbijoje vykstančius protestus nuo neramumų Prancūzijoje, Italijoje, Austrijoje ir kai kuriose kitose valstybėse.
Albanijoje protestai iš pradžių kilo dėl kaltinimų vyriausybės korupcija ir Donaldo Trumpo aplinkos bandymo įsigyti nekilnojamojo turto saugomose teritorijose. Vėliau prie judėjimo prisijungė studentai, reikalaujantys geresnės mokymo kokybės ir didesnių dėstytojų bei mokytojų atlyginimų. Šie protestai, pasak G. Mažeikio, nėra susiję su migracija ar konfliktais su antrosios ir trečiosios kartos migrantais.
Įvairios aplinkybės esą sudarė sprogstamą mišinį, o policija, pasitelkusi represines priemones, nesugebėjo jo suvaldyti. Tokia padėtis naudinga Prancūzijos ultradešiniesiems, tarp jų Marine Le Pen, taip pat Vokietijos AfD – atvirai prorusiškoms grupuotėms. Profesorius pabrėžė, kad Europoje susipina daugybė veiksnių ir matomas vyriausybių negebėjimas suvaldyti plintančios problemos.
Ar protestai gali būti Rusijos hibridinės grėsmės dalis?
Paklaustas, ar smurtiniais susirėmimais virtusius protestus galėjo padėti organizuoti Rusijos struktūros, G. Mažeikis teigė, kad akivaizdžių įrodymų tam nėra. Esama kalbų, jog Rusija per interneto botus galėtų skatinti Prancūzijos, Vokietijos ar Italijos gyventojus išeiti į gatves. Taip pat neatmetama galimybė, kad vienas ar kitas asmuo yra finansuojamas, tačiau, profesoriaus vertinimu, neįmanoma teigti, kad 700–800 tūkstančių žmonių protestuoti išėjo dėl Rusijos papirkinėjimo.
Jo manymu, neramumus lemia įvairūs veiksniai, įskaitant Europos kairiųjų ir ultradešiniųjų tarpusavio solidarumą. Šios grupės labiau veikia viena kitą, todėl labiau tikėtina, kad prancūzų protestai įžiebia neramumus Italijoje, nei tai, kad Rusija tiesiogiai paskatino daužyti parduotuves Milane.
Vis dėlto smurtas, parduotuvių plėšimai ir išpuoliai prieš žmones, pasak profesoriaus, neabejotinai gali sustiprinti kraštutinių dešiniųjų pozicijas. Tai keltų grėsmę visai Europos Sąjungai, nes Marine Le Pen ir AfD šalininkai linkę bendradarbiauti su Rusija, silpninti ES, atsisakyti integracijos ir skaldyti Sąjungą iki jos subyrėjimo.
G. Mažeikio vertinimu, toks scenarijus būtų didelis politinis iššūkis ir labai bloga naujiena Ukrainai bei Baltijos šalims.
Visą pokalbį galima išgirsti straipsnio viršuje esančiame vaizdo įraše.
Tekstą parengė tv3.lt praktikantė Aira Švagždytė.
