Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus nuo 2032 metų Lietuvoje įvesti visuotinį vaikinų šaukimą į kariuomenę, asociacijos „Visuotinė gynyba“ vadovas Tomas Godliauskas teigia, kad tais pačiais metais reikės apsispręsti ir dėl universalaus vyrų bei moterų šaukimo.
Buvęs krašto apsaugos viceministras ketvirtadienį per spaudos konferenciją sakė, kad moterims šiuo metu sudaryta galimybė prie krašto apsaugos sistemos prisidėti alternatyviais būdais. Pasak jo, kariuomenė turėtų apsvarstyti, kaip šias galimybes padaryti dar prieinamesnes, numatant skirtingą tarnybos trukmę ir pasirinkimus, o 2032 metais prie klausimo dėl bendro vyrų ir moterų šaukimo reikėtų sugrįžti.
T. Godliauskas tai pareiškė asociacijai pristačius pirmąjį visuotinės gynybos modelį ir jo įgyvendinimo planą iki 2030 metų. Dokumente numatyta 51 priemonė, skirta valstybės, verslo ir visuomenės pasirengimui krizėms bei karui stiprinti.
Modelyje išskirtos šešios strateginės kryptys ir septyni nacionaliniai prioritetai.
Siūloma stiprinti visuomenės pasiryžimą ginti valstybę ir jos įsitraukimą į gynybą, įgyvendinti visuotinį šaukimą, įsteigti pasirengimą visuotinei gynybai koordinuojančią nacionalinę instituciją su aiškiais įgaliojimais ir sukurti psichologinio atsparumo stiprinimo struktūrą.
Plane taip pat numatytas ilgalaikis finansavimas per valstybės visuotinės gynybos programą. Nacionalinio saugumo kursai turėtų padėti kurti nuolatinį vadovų ir institucijų bendradarbiavimo tinklą, iki 2027 metų būtų siekiama suformuoti vientisą krizių ir karo meto teisinio reguliavimo sistemą, o verslą – įtraukti į pasirengimo, veiklos tęstinumo, tiekimo ir atsargų kaupimo planavimą.
T. Godliauskas pabrėžė, kad rengiant planą išryškėjo bendro supratimo ir kolektyvinės atsakomybės svarba valstybės pasirengimui gynybai. Jo teigimu, valstybės gynyboje turi dalyvauti visi.
Modelis parengtas išnagrinėjus kitų valstybių patirtį ir gynybos planavimo pratybose įvertinus siūlomus sprendimus.
Taip pat siūloma kiekvienai numatytai užduočiai paskirti atsakingą vykdytoją, nustatyti įgyvendinimo terminą ir reikalingus išteklius. Pasirengimą būtų siūloma kasmet tikrinti atliekant nepriklausomą vertinimą.
Asociacijos „Visuotinė gynyba“ valdybos narys Edmundas Jakilaitis teigė, kad valstybei reikia apsispręsti, kuri institucija koordinuotų visą šią veiklą. Tarp galimų variantų jis paminėjo išplėstą prie Vyriausybės veikiantį krizių valdymo centrą arba premjero lyderystę, suburiant specialią grupę.
Kaip skelbė BNS, ketvirtadienį VGT susitarė nuo 2032 metų Lietuvoje įvesti visuotinį vaikinų šaukimą į kariuomenę.
Prezidento Gitano Nausėdos teigimu, įsigaliojus visuotiniam šaukimui, kasmet į kariuomenę būtų pakviečiama apie 7,5 tūkst. jaunuolių. Merginos ir toliau galėtų tarnauti savanoriškai. Šiuo metu kasmet pašaukiama daugiau nei 5 tūkst. jaunuolių.
„Visuotinės gynybos“ užsakymu rugpjūtį atlikta apklausa parodė, kad beveik 80 proc. Lietuvos gyventojų pritaria visuotinio šaukimo įvedimui, tačiau pirmenybę teikia vyrų šaukimui.
Beveik 19 proc. apklaustųjų palaikė bendrą vyrų ir moterų šaukimą, o daugiau nei pusė apklaustų moterų nurodė neprieštaraujančios karo tarnybai.
