Premjeras Mindaugas Sinkevičius pareiškė, kad šiuo metu pateiktas Europos Sąjungos 2028–2034 metų daugiamečio biudžeto projektas Lietuvai nėra priimtinas. Jo vertinimu, dokumente kol kas nepakanka pagrindo susitarimui pasiekti.
Lietuva derybose siekia didesnės bendros ES biudžeto apimties, didesnio dėmesio rytinio Bendrijos pasienio saugumui ir pakankamų lėšų strateginiams infrastruktūros projektams.
Po ketvirtadienį vykusio susitikimo su už sanglaudą ir reformas atsakingu Europos Komisijos vykdomuoju pirmininkės pavaduotoju Raffaele Fitto M. Sinkevičius žurnalistams teigė, kad Lietuva palankiai vertina Airijos pirmininkavimo pastangas derybose. Vis dėlto dabartinis pasiūlymas, jo teigimu, dar neatitinka Lietuvos interesų. Premjeras pridūrė neprarandantis vilties, kad per likusius beveik du mėnesius susitarimą pavyks pasiekti.
Vienu pagrindinių prioritetų Lietuva laiko tai, kad naujame ES biudžete būtų tinkamai įvertinti rytiniame Bendrijos pasienyje esančių valstybių saugumo poreikiai.
M. Sinkevičius pabrėžė, kad Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, yra Europos rytiniame pasienyje, o dėl Ukrainoje vykstančio karo susiduria su specifiniais saugumo iššūkiais. Lietuvai, Latvijai, Estijai ir Lenkijai, pasak premjero, svarbus didesnis kitų ES šalių solidarumas stiprinant regiono gynybą bei saugumą.
Vyriausybės vadovas sakė, kad Lietuva ieško būdų užsitikrinti platesnį ES valstybių narių supratimą, jog regiono poreikiai būtų ne tik išgirsti, bet ir atliepti.
Kalbėdamas apie sąlygas, kuriomis Lietuva galėtų pritarti naujajam biudžetui, M. Sinkevičius išskyrė didesnę bendrą jo apimtį. Tačiau derybas apsunkina nevienodi šalių interesai: vienos valstybės nori daugiau finansavimo, o kitos nėra pasirengusios didinti įnašų į bendrą ES biudžetą.
Premjeras nurodė, kad Lietuva būtų suinteresuota didesniu biudžetu, tačiau dalis valstybių, tarp jų strateginė Lietuvos partnerė Vokietija, kelia klausimą, kieno sąskaita toks didinimas būtų finansuojamas. Todėl, jo teigimu, derybose būtina rasti pusiausvyrą ir bendrą sutarimą.
„Rail Baltica“ projektui siekiama 10 mlrd. eurų
Dar vienas svarbus Lietuvos interesas derybose – europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ finansavimas.
Lietuva kartu su kitomis Baltijos valstybėmis siekia, kad 2028–2034 metų laikotarpiu projektui būtų skirta 10 mlrd. eurų. Apie tokį poreikį anksčiau interviu Eltai yra kalbėjęs susisiekimo ministras Juras Taminskas.
M. Sinkevičius patvirtino, kad Baltijos šalys nori naujuoju finansiniu laikotarpiu užsitikrinti būtent tokio dydžio finansavimą.
Premjerui nerimą kelia siūlymai mažinti bendrą „Connecting Europe Facility“ – Europos infrastruktūros tinklų priemonės – biudžetą. Pagal šią priemonę finansuojamas ir „Rail Baltica“ projektas.
Jo teigimu, šiuo metu svarstomos iniciatyvos mažinti daugiau kaip 50 mlrd. eurų siekiantį bendrą „Connecting Europe Facility“ finansavimą visai Europai.
M. Sinkevičius tikisi, kad naujos daugiametės finansinės programos klausimu susitarimas bus pasiektas dar iki Airijos pirmininkavimo ES Tarybai pabaigos. Jis mano, kad Airijos pirmininkavimas galėtų būti užbaigtas Europos Vadovų Tarybos susitarimu dėl biudžeto.
Vėliau, Lietuvai perėmus pirmininkavimą ES Tarybai, lauktų kiti derybų etapai, įskaitant diskusijas su Europos Parlamentu.
Europos Komisija žada lankstesnę sanglaudos politiką
R. Fitto teigimu, Europos Komisija siekia supaprastinti ES biudžetą ir suteikti sanglaudos politikai daugiau lankstumo.
Jis priminė, kad EK praėjusiais metais pateikė ambicingą pasiūlymą šioje srityje. Jo esmė – atnaujinti sanglaudos politiką, supaprastinti jos taikymą ir padaryti ją lankstesnę.
Vienas iš Komisijos tikslų – sumažinti ES biudžeto sudėtingumą. R. Fitto teigė, kad šiuo metu kyla daugiau kaip 500 problemų, o naujame daugiametės finansinės programos projekte jų turėtų būti gerokai mažiau.
Pasak EK vykdomojo pirmininko pavaduotojo, dabartinio sanglaudos politikos laikotarpio peržiūra suteikė galimybę persvarstyti prioritetus ir perskirstyti lėšas kitoms sritims, tarp jų – gynybai, vandens tiekimui, energetikai ir konkurencingumui. Lietuva, jo teigimu, šia galimybe pasinaudojo, o pati peržiūra buvo naudinga visai Europai.
R. Fitto nurodė, kad gynybai ir dvejopos paskirties prekių gamybai jau skirta 12 mlrd. eurų, tačiau darbus šioje srityje, jo vertinimu, reikia tęsti.
ELTA primena, kad Lietuva ES Tarybai pirmininkaus 2027 metų pirmąjį pusmetį. Pirmininkavimą ji perims iš Airijos, o vėliau perduos Graikijai. Šios trys valstybės sudaro bendrą 18 mėnesių pirmininkaujančių šalių trejetą.
