Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad artimiausius dvejus metus Rusija greičiausiai nebus pasirengusi plataus masto konvenciniam karui prieš NATO, tačiau Aljanso vienybę gali mėginti silpninti hibridinėmis atakomis. Tarp galimų scenarijų jis įvardijo ir intervencijas pasienyje.
Po ketvirtadienį vykusio Valstybės gynimo tarybos posėdžio žurnalistams šalies vadovas sakė, kad Rusijos hibridinės operacijos gali būti nukreiptos ne tik prieš anksčiau įvardytus objektus, pavyzdžiui, kritinę energetikos infrastruktūrą.
Prezidentas taip pat atkreipė dėmesį į galimų įvairaus pobūdžio provokacijų prie sienų požymius. Jo teigimu, Latvijoje jau buvo įvykdyta panaši operacija, todėl sienos intervencijų Lietuvoje taip pat negalima atmesti – joms esą rengiamasi.
Pasienyje su Kaliningrado sritimi – apie šimtą karių
BNS skelbė, kad Lietuva pasienyje su Kaliningrado sritimi jau anksčiau dislokavo maždaug šimtą karių. Planuojama, kad jie ten liks mažiausiai iki lapkričio pabaigos.
G. Nausėda teigė, jog pastarosiomis savaitėmis Lietuvai neatsirado naujų rizikos šaltinių.
Prezidento vertinimu, artimiausius dvejus metus Rusija neturėtų būti pasirengusi plataus masto konvencinėms operacijoms prieš NATO valstybes. Vis dėlto Maskva tebėra sutelkusi savo pajėgumus karui Ukrainoje, tačiau tai, pasak jo, nereiškia, kad Rusija atsisakys plataus spektro hibridinių, nekonvencinių ir kibernetinių operacijų prieš NATO šalis.
Lietuvos ir Vakarų valstybių žvalgybos mano, kad tokiomis operacijomis Rusija siekia mažinti sąjungininkų ryžtą ir motyvaciją remti Ukrainą.
