Pereiti prie turinio
Istorijos

Po Lietuvos žeme – netikėtas istorinis atradimas: Veprių dvaras galėjo būti renesansinė pilis

Archeologiniai tyrimai Veprių dvarvietėje atskleidė gerokai daugiau, nei tik buvusio statinio konstrukcijų liekanas. Manoma, kad XVI a. antroje pusėje, valdant Šemetų giminei, dvaro rūmai galėjo būti perstatyti į rezidencinę renesanso stiliaus pilį.

Tokie duomenys keičia pastato statuso vertinimą. Kaip nurodo Ingrida Čičiurkaitė ir kiti tyrėjai, statinio mastas leidžia jį lyginti su svarbiausiais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės renesanso laikotarpio objektais, skelbia Ukmergės kraštotyros muziejus.

Veprių dvarvietėje atidengti įspūdingi statinio fragmentai

Archeologų Roko Kraniausko ir Ingridos Čičiurkaitės vadovaujamų darbų metu aptikti akmenų bei raudonų plytų pamatai. Jie buvo surišti kokybišku kalkiniu skiediniu ir įgilinti iki 3,2 metro.

Pamatų storis siekia nuo 1,4 iki 2,1 metro. Vidinėje korpuso pusėje rasti į rūsį vedantys laiptai, o pietinio bokšto vietoje – raudono molio figūrinėmis plytelėmis išklotų grindų liekanos.

Tiriant šiaurinio bokšto teritoriją, atskleista ir daugiau architektūrinių detalių. Bokštų sienos, nors būdingos ankstyvajam viduramžių laikotarpiui, buvo pastatytos renesanso stiliumi. Jos buvo tinkuotos ir dekoruotos karnizais, o bokštų pamatai suformuoti šešiakampio plano.

Kasinėjimų metu surinkta įvairių radinių, kurie bus svarbūs tolesniems moksliniams tyrimams. Vakarinėje sienoje aptiktas strėlgalis, taip pat rasta krosnių koklių, tarp kurių yra ir papuoštų Tyzenhauzų giminės herbu – Buivolu. Be to, aptikta buitinės keramikos, langų stiklo fragmentų, metalinių detalių bei juvelyrinių dirbinių.

Dar 2025 metais Ukmergės kraštotyros muziejaus darbuotojo, visuomenininko ir skulptoriaus Viktoro Žentelio bei Ukmergės rajono savivaldybės iniciatyva Veprių dvarvietėje atlikta neinvazinė žvalgyba georadaru. Jos metu nustatytos dviejų gynybinių bokštų vietos.

Archeologiniai kasinėjimai dar nesibaigė, o išsamesni tyrimai tik pradedami. Vis dėlto jau dabar manoma, kad ateityje pavyks sužinoti dar daugiau apie šio statinio raidą ir reikšmę ne tik Ukmergės krašto istorijai, bet ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės renesanso architektūros bei rezidencinių pilių raidos pažinimui.

Pasidalykite straipsniu
Apie autorių

Portalo „Žinios Gyvai“ autorius. Rengia ir redaguoja aktualius informacinius straipsnius.

Visi autoriaus straipsniai