Irane sulaikytų dviejų lietuvių likimas tebėra neaiškus. Artimieji sužinojo, kad moterys iš pradžių buvo laikomos vienoje sulaikymo vietoje, vėliau perkeltos į kitą miestą ir atsidūrė kalėjime. Taip pat paaiškėjo galimos jų sulaikymo priežastys, tačiau vienos iš lietuvių, Daivos Zakažauskaitės, sesuo Rūta Korsakienė kol kas nedrįsta jų viešai įvardyti.
R. Korsakienė šiuos kaltinimus vadina absurdiškais. Tuo metu Artimųjų Rytų kultūros antropologė, iranistė dr. Dalia Sabaliauskienė įspėja, kad Irane už tam tikrus pažeidimus gali grėsti net mirties bausmė.
Apie lietuvių sulaikymą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjosi D. Sabaliauskienė ir D. Zakažauskaitės sesuo R. Korsakienė.
Lietuvės perkeltos į kitą miestą
R. Korsakienė pasakojo, kad jos sesuo su drauge išvyko į Iraną, tačiau vėliau abi dingo. Netrukus paaiškėjo, kad jas sulaikė Irano pareigūnai ir šiuo metu moterys yra įkalintos.
Iš pradžių lietuvės buvo laikomos pastate, kuris apibūdintas kaip sulaikymo namas. Tokiose vietose dažniausiai laikomi turistai arba Irano piliečiai. Po kelių dienų moterys buvo atskirtos nuo kartu sulaikytos gidės. Gidė buvo pervežta kitur arba paleista, o lietuvės išgabentos į kitą miestą ir ten pateko į areštinę.
Pasak R. Korsakienės, dabartinė jų laikymo vieta nėra oficialiai ir raštu įvardyta, tačiau tai yra įkalinimo vieta, kurią galima vadinti kalėjimu.
Neoficialių sulaikymo vietų Irane daugėja
D. Sabaliauskienė teigė, kad pagal turimą informaciją lietuvės galėjo būti laikomos vienoje iš nesankcionuotų sulaikymo vietų. Pasak jos, nuo vasario tokių vietų, ypač karo metu, smarkiai padaugėjo. Jos nėra registruotos, o žmones į jas kartais išgabena civiliais drabužiais vilkintys pareigūnai.
„Amnesty International“ duomenimis, šiemet tokiu būdu buvo sulaikyta apie 6 tūkst. žmonių. Tarp jų yra ne tik turistų, bet ir žmogaus teisių organizacijų atstovų, žurnalistų bei kitų asmenų, dalyvavusių protestuose, kurie prasidėjo gruodžio pabaigoje ir tęsėsi sausį bei vasarį.
Iranistė pabrėžė, kad žinia apie lietuvių buvimo vietą tam tikra prasme yra gera, nes tokiose vietose laikomi žmonės ne visada tinkamai dokumentuojami ir gali tiesiog dingti. Šiuo atveju bent jau žinoma, kad moterys yra suimtos ir kur jos laikomos.
Už ką turistai gali būti sulaikyti?
D. Sabaliauskienė sakė negalinti komentuoti konkrečių lietuvių bylos aplinkybių, nes nežino joms pateiktų kaltinimų. Tačiau bendroji padėtis Irane šiuo metu esą yra itin sudėtinga – karo metu ypač suaktyvėjo saugumo tarnybų veikla.
Didelis dėmesys skiriamas įtarimams dėl šnipinėjimo ir veiklos prieš Irano valstybę. Dėl to padaugėjo sulaikymų, o žmonėms, įtariamiems veikimu prieš Iraną, dažniau vykdomos mirties bausmės. Karo kontekste ypač daug žmonių buvo nuteista mirties bausme už šnipinėjimą Izraelio valstybei.
Turistams problemų gali kilti ir dėl viešojo elgesio taisyklių. Pavyzdžiui, Irane draudžiama fotografuoti ar filmuoti tam tikrus objektus. Tokie draudimai galioja ne tik nuo miestų nutolusiose vietose – ženklų galima rasti miestuose, parkuose, prie skulptūrų ar net šalia iš pažiūros paprastų pastatų.
Jeigu turistas tokio ženklo nepastebi ir nufotografuoja draudžiamą objektą, nuotraukos gali būti laikomos įrodymais, leidžiančiais įtarti šnipinėjimą kitos valstybės naudai. Dronus taip pat draudžiama naudoti be specialaus leidimo.
Pasak iranistės, problemų gali sukelti ir viešai demonstruojami homoseksualūs santykiai, įskaitant romantišką bučinį, nesantuokiniai santykiai bei aprangos taisyklių, ypač taikomų moterims, nesilaikymas.
Sesuo kaltinimus vadina absurdiškais
R. Korsakienė patvirtino, kad lietuvių sulaikymo priežastys artimiesiems buvo įvardytos. Vis dėlto ji teigė, kad šiuos kaltinimus vertina kaip absurdiškus ir negalinti atsakyti, dėl ko moterys iš tiesų buvo suimtos.
Ji taip pat papasakojo, kad sesuo apie kelionę į Iraną iš anksto nepranešė. Daiva esą žinojo, kad Rūta labai nerimaus ir galbūt bandys sutrukdyti išvykti, todėl kelionę nuslėpė. Apie tai, kad sesuo išvyko, R. Korsakienė sužinojo tik po kelionės pradžios.
Vis dėlto moterys kasdien susirašinėjo. Daiva siuntė nuotraukas, vaizdo įrašus ir pasakojo apie kelionę, stengdamasi parodyti, kad Iranas nėra toks pavojingas, kaip daugelis mano.
Ekspertė ragina į Iraną nevykti
D. Sabaliauskienės teigimu, prasidėjus JAV ir Izraelio karui, saugumo padėtis Irane pasikeitė iš esmės. Ji pabrėžė, kad šiuo metu į šią šalį vykti nerekomenduojama.
Ekspertė atkreipė dėmesį į socialiniuose tinkluose matomus turinio kūrėjus, kurie keliauja po Iraną ir skelbia vaizdo įrašus, bandydami paneigti neigiamus stereotipus. Tačiau, jos manymu, tai gali būti tik sėkmingi atvejai, kai žmonėms pavyko išvykti ir jų kelionės baigėsi be incidentų.
Esama ir kitokių istorijų. Viena australų mokslininkė ir akademikė buvo įkalinta atliekant tyrimus, apkaltinta grėsme saugumui ir nuteista dešimčiai metų kalėjimo. Ištrūkti jai pavyko Australijos ambasados pastangomis, tačiau, kaip teigta laidoje, Australija dėl jos iškeitė šešis įkalintus asmenis.
Gidė po paleidimo vertingos informacijos nepateikė
Kartu su lietuvėmis sulaikyta gidė po trijų dienų buvo atskirta nuo jų. R. Korsakienė teigė nežinanti, ar moteris buvo pervežta į kitą vietą, ar paleista, tačiau lietuvių šeimoms žodžiu buvo pranešta, kad ji išėjo į laisvę. Daiva su drauge tuo metu buvo perkeltos į kitą miestą ir ten tebelaikomos.
R. Korsakienė bandė iš gidės sužinoti daugiau. Ji sakė, kad anksčiau moters šeimoms atsiųstas tekstas atrodė tarsi vienodas, nukopijuotas pranešimas, todėl buvo sunku patikėti jo turiniu.
R. Korsakienė pasakojo, kad paskutinį kartą su gide kalbėjosi sekmadienį. Pokalbis truko beveik dvi valandas, tačiau gidė iki pat pabaigos tvirtino nieko nežinanti. Ji save vaizdavo auka, pabrėžė, kad taip pat buvo sulaikyta ir laikoma kalėjime, esą dėl to nėra kalta ir dabar patiria spaudimą, nes visi ją kaltina.
Pasak R. Korsakienės, naudingos informacijos iš šio pokalbio gauti nepavyko. Net gidės atsiųstame tekste buvo painiavos – ji kreipėsi į Erikos šeimą ar jos dukrą ir rašė „aš buvau su tavo mama“, nors iš tiesų kalbėjo apie Rūtos seserį, ne jos mamą.
