Valstybės gynimo taryba (VGT), kurią sudaro šalies ir krašto apsaugos sistemos vadovai, trečiadienį aptarė galimybę Lietuvos kariuomenei įsigyti JAV bendrovės „Palantir“ dirbtinio intelekto sistemas. Galutinis sprendimas kol kas nepriimtas, todėl klausimas bus nagrinėjamas toliau.
Po VGT posėdžio prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad pirmiausia reikia daugiau duomenų apie galimos investicijos naudą ir kaštus, taip pat tikslesnio kainos įvertinimo.
Apie Lietuvos kariuomenės svarstymus įsigyti „Palantir“ sistemą trečiadienį pranešė TV3 Žinios. Premjeras Mindaugas Sinkevičius taip pat patvirtino, kad sprendimas dar nėra priimtas, tačiau galimybė tebėra svarstoma.
Jo teigimu, prieš priimant išvadas būtina tęsti derybas su bendrovės atstovais ir gauti komercinius pasiūlymus. Krašto apsaugos ministerija įpareigota šį procesą tęsti.
Užsienio žiniasklaida yra skelbusi, kad Prancūzija ir Vokietija siekia kurti europines „Palantir“ alternatyvas. Šios valstybės nerimauja dėl galimos priklausomybės nuo JAV technologijų ir prieigos prie jautrių duomenų.
M. Sinkevičius pabrėžė pasitikintis Jungtinėmis Valstijomis kaip strategine Lietuvos partnere. Jis teigė nematantis pagrindo abejoti JAV gaminiais ar kuriama programine įranga, nes, jei šalis laikoma strategine partnere, pasitikėjimas turėtų apimti ir jos siūlomus sprendimus.
G. Nausėda savo ruožtu nurodė, kad atsargiau į „Palantir“ naudojimą žvelgia didžiosios Europos sostinės, o kitos NATO šalys šią sistemą kaip tik pradeda diegti.
Premjeras atkreipė dėmesį, kad kariuomenės galimybės rinktis iš panašių sprendimų nėra didelės. Nors kai kurios valstybės kuria savo sistemas, šiuo metu, jo vertinimu, rinkoje dominuoja vienas programinės įrangos ir jos modulių tiekėjas.
M. Sinkevičius pripažino, kad dirbtinis intelektas šiuolaikiniame mūšio lauke yra būtinas, tačiau abejojo, ar būtent dabar tinkamas metas įsigyti tokią sistemą ir ar kariuomenė jai jau pasirengusi.
Premjeras priminė, kad kariuomenei vis dar trūksta bazinių priemonių, tarp jų – pėstininkų minų ir šarvinių liemenių. Todėl, jo teigimu, kyla klausimas, ar tuo pat metu reikėtų skirti lėšų pažangioms duomenų sistemoms.
Be to, bet kokiai dirbtiniu intelektu paremtai sistemai reikalingi dideli duomenų kiekiai, darbuotojai ir papildomi ištekliai. Vien įsigyti technologiją nepakanka – ją dar reikia tinkamai parengti ir aprūpinti duomenimis.
TV3 Žinių duomenimis, pirmieji septyneri naudojimosi sistema metai kainuotų beveik 200 mln. eurų, tačiau galutinė suma gali būti dar didesnė. G. Nausėda teigė, kad šiuo metu svarstomas trejų metų pradinis kontraktas, kurio vertė galėtų siekti apie 90 mln. eurų.
Prezidentas pabrėžė, kad toks sprendimas nebūtų pigus, todėl skubėti neketinama – ieškoma galimybių taupyti ir pirmiausia finansuoti tai, kas būtina šalies saugumui.
Lietuva yra numačiusi bent iki 2030 metų gynybai skirti ne mažiau kaip 5 proc. bendrojo vidaus produkto.
