Po žinios, kad Vytautui Landsbergiui atliekami tyrimai, paaiškėjo nauja informacija apie profesoriaus sveikatą. Medikai jį toliau stebi, o jo būklė, pasak sūnaus, yra stabili ir gerėja.
Profesoriaus būklė stabili
Naujienų portalui 15min.lt susisiekus su Vytauto Landsbergio sūnumi Vytautu V. Landsbergiu, šis patvirtino, kad tėvo būklę aktyviai stebi medikai.
Jis teigė, kad situacija yra kontroliuojama ir gerėja. ELTA skelbė, jog profesoriaus sūnus taip pat nurodė, kad V. Landsbergis kol kas liks ligoninėje.
V. V. Landsbergio teigimu, sveikata buvo kiek pablogėjusi, tačiau vėliau pagerėjo. Ligoninėje atliekami įprasti sveikatos patikrinimai, o profesorius joje dar pasiliks.
Anksčiau tv3.lt skelbė, kad spalio 18-ąją Vytautas Landsbergis minėjo 94-ąjį gimtadienį. ELTA priminė, jog praėjusių metų rudenį jam taip pat buvo prireikę medikų pagalbos – jis buvo paguldytas į Santaros klinikas.
Pirmadienį taip pat pranešta, kad rugsėjo pabaigoje į Santaros klinikas patekęs prezidentas Valdas Adamkus jau išleistas iš ligoninės ir toliau sveiks namuose.
Gimtadienį lydėjo sveikinimai
Spalio 18-oji V. Landsbergiui buvo ypatinga – tądien pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas sulaukė 94-ojo gimtadienio.
Po sukakties profesorius dėkojo jį prisiminusiems ir sveikinusiems žmonėms. Jis taip pat išskyrė Aidiją bei visus čiurlioniukus, kurie jam padainavo, ir palinkėjo, kad mūsų dainos skambėtų po plačiausias šalis.
Gimtadienio proga prie profesoriaus namų Žvėryne susirinko jį pasveikinti ir pagerbti norėję žmonės. Fotografijose matyti gėlėmis apdovanotas jubiliatas bei jį supanti minia, o sveikinimo dainą tradiciškai atliko choras.
V. Landsbergio kelias
Vytautas Landsbergis gimė 1932 m. Kaune, inteligentiškoje šeimoje. Jo tėvas buvo architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, o motina Ona Jablonskytė-Landsbergienė – kalbininko Jono Jablonskio dukra.
1955 m. jis baigė Lietuvos konservatoriją, dabartinę Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, kur studijavo fortepijoną. Vėliau pradėjo dėstyti muzikos istoriją, tapo profesoriumi, o jo veikla kaip muzikologo buvo įvertinta Lietuvoje ir užsienyje.
1988 m. V. Landsbergis įsitraukė į Sąjūdžio veiklą ir netrukus tapo jo lyderiu. 1990 m. kovo 11 d., Lietuvos Aukščiausiajai Tarybai paskelbus Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą, jis tapo pirmuoju atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovu.
Pirmaisiais nepriklausomybės metais jo laukė sudėtingi išbandymai – ekonominė blokada, politinis spaudimas ir Sausio 13-osios įvykiai. V. Landsbergio ryžtas bei diplomatiniai gebėjimai tarptautinėje arenoje prisidėjo prie Lietuvos nepriklausomybės įtvirtinimo.
Pasitraukęs iš aktyvios politikos, jis liko svarbi visuomenės ir kultūros figūra: dirbo Europos Parlamente, komentavo politinius bei kultūros klausimus, parašė daug knygų ir straipsnių apie Lietuvos istoriją, kultūrą ir politiką. Už savo veiklą buvo apdovanotas, taip pat ir tarptautiniais garbės ženklais.
V. Landsbergio žmona buvo Gražina Ručytė-Landsbergienė. Pora užaugino tris vaikus: Jūratę Landsbergytę, Birutę Landsbergytę-Cechanavičienę ir Vytautą V. Landsbergį.
