Lietuvos krašto apsaugos ministerija derasi dėl amerikiečių dirbtinio intelekto sistemos „Palantir“ įsigijimo. Šis sprendimas valstybei gali atsieiti šimtus milijonų eurų.
„Palantir“ gali apdoroti didelius skirtingų duomenų kiekius, padėti aptikti pasirinktą taikinį ir, prireikus, prisidėti prie jo sunaikinimo. Tačiau nors sistema laikoma pažangia, Europoje netyla abejonės dėl jos patikimumo ir galimos priklausomybės nuo Jungtinių Valstijų.
Vokietija jau paskelbė, kad tokios sistemos savo kariuomenėje nediegs. Vokiečių vertinimu, tai galėtų padaryti Bundesverą pernelyg priklausomą nuo amerikiečių technologijų.
Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas negali visiškai užtikrinti sistemos patikimumo, tačiau mano, kad Lietuvos kariams ji vis tiek būtų geriausias pasirinkimas. Jei sprendimas pirkti bus priimtas, reikės numatyti bent kelis šimtus milijonų eurų.
Lietuvos kariams pastarieji metai reiškia nuolatinį pasirengimą naudoti naują techniką. Jie, pavyzdžiui, mokosi dirbti su vokiškais tankais „Leopard“, kuriuos Lietuva perka.
Tačiau šiuolaikinio karo lauke svarbūs ne vien tankai, artilerija ar dronai. Vis didesnę reikšmę įgyja dirbtinis intelektas, todėl Lietuvos kariams gali tekti įsisavinti ir specializuotą programinę įrangą – amerikiečių sukurtą „Palantir“.
Neaišku, kas kontroliuotų jautrius duomenis
Panašias alternatyvas kuria ir Europos valstybės, tarp jų – Jungtinė Karalystė bei Vokietija. Nors šios programos nuolat tobulinamos, kol kas jos amerikiečių „Palantir“ neaplenkė.
Vis dėlto europiečiams nerimą kelia ne tik technologinės galimybės. Įdiegus amerikiečių programą, kiltų klausimų, kas kontroliuotų duomenis, jų analizę ir pačios sistemos veikimą. Baiminamasi, kad jautri informacija bei sprendimų priėmimo procesai galėtų tapti priklausomi nuo Vašingtono. Apie tokią riziką viešai kalba ir Vokietijos vadovai.
Buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigė, kad vienos valstybės technologinė priklausomybė yra rizikinga, ypač kai kalbama apie labai jautrius duomenis. Jo vertinimu, tokiu atveju galėtų susidaryti savotiška duomenų valdymo monopolija.
Patikimumo garantijų nėra
Technologijų tiekėjų įtaką kariniams veiksmams neseniai išryškino Ukrainos pavyzdys. Elono Musko valdomos bendrovės „SpaceX“ palydovinio ryšio sistema „Starlink“ ir karinė technologija „Starshield“ turi reikšmės Ukrainos gynybai. Apribojus jų veikimą, Ukrainos kariuomenės galimybės pulti ir gintis pasikeistų.
L. Kasčiūnas taip pat priminė atvejį, kai ukrainiečiams perduotos HIMARS sistemos buvo nuotoliniu būdu atjungtos. Anot jo, tai yra rizika, kurią būtina įvertinti.
R. Kaunas pripažino negalintis visiškai garantuoti „Palantir“ patikimumo ir saugumo. Jis pabrėžė, kad nėra sistemos kūrėjas ir negali užtikrinti, jog ši technologija nesukels papildomų iššūkių.
„Palantir“ kūrėjai neslepia, kad europiečiai šiame technologijų sektoriuje atsilieka. Tuo metu dirbtinis intelektas sparčiai tobulėja ir ateityje gali daryti vis didesnę įtaką kariniams sprendimams, įskaitant sprendimus dėl raketų panaudojimo.
TV3 žiniomis, pirmieji septyneri naudojimosi „Palantir“ sistema metai kainuotų beveik 200 mln. eurų. Galutinė projekto suma gali būti didesnė, o kiek reikėtų mokėti vėlesniais metais, kol kas neaišku.
R. Kaunas neatmetė, kad dėl neaiškios galutinės kainos gali prireikti iš naujo planuoti finansavimą.
„Palantir“ produktais jau naudojasi kai kurios Lietuvos institucijos – nuo Statistikos departamento iki kriminalinės policijos ir karinės žvalgybos. Lietuvoje veikianti bendrovės atstovybė taip pat išsiskiria darbuotojų atlyginimais: 2026 m. rugsėjį joje buvo mokamas didžiausias vidutinis darbo užmokestis šalyje – 74 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.
