Tarptautinė bendruomenė turi aktyviau siekti, kad į Ukrainą būtų sugrąžinti neteisėtai deportuoti vaikai, o Rusija būtų patraukta atsakomybėn už tarptautinės teisės pažeidimus. Tai pareiškė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Šį klausimą ministras trečiadienį aptarė Vatikane, susitikęs su Šventojo Sosto Valstybės sekretoriato sekretoriumi ryšiams su valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, arkivyskupu Paulu Richardu Gallagheriu.
K. Budrys Rusijos vykdomą Ukrainos vaikų grobimą ir jų indoktrinaciją įvardijo kaip vieną skaudžiausių karo nusikaltimų. Jo teigimu, būtina dėti daugiau pastangų, kad vaikai kuo greičiau grįžtų į savo šeimas ir bendruomenes. Ministras taip pat pabrėžė, kad privalu toliau tvirtai remti Ukrainą ir aiškiai parodyti, jog už tarptautinės teisės pažeidimus Rusijai teks atsakyti.
Akcentuodamas Šventojo Sosto vaidmenį, ministras paragino stiprinti tarptautinį telkimąsi siekiant apsaugoti Ukrainos civilius, susigrąžinti išvežtus vaikus ir padėti žmonėms, kenčiantiems nuo Rusijos agresijos.
Susitikime taip pat kalbėta apie kitus tarptautinio ir Europos saugumo klausimus, pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms, įskaitant religijos laisvę, bei Katalikų Bažnyčios vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje.
ELTA primena, kad nuo 2022 metų, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją, Kyjivas užfiksavo daugiau nei 20,5 tūkst. atvejų, kai Rusija vaikus deportavo arba prievarta perkėlė. Ukrainos pareigūnų skaičiavimu, daugiau nei 1,6 mln. vaikų vis dar yra Rusijos kontroliuojamose teritorijose, o iki šiol į Ukrainą sugrąžinti 2 129 vaikai.
2023 m. kovą Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Rusijos vaikų teisių komisarės Marijos Lvovos-Belovos arešto orderius. Jie susiję su įtariamais karo nusikaltimais, kuriuos sudaro Ukrainos vaikų deportavimas ir neteisėtas perkėlimas.
