Vyriausybė nepritarė „Nemuno aušros“ frakcijos seniūno Remigijaus Žemaitaičio iniciatyvai viešinti buvusius KGB bendradarbius, kurie neprisipažino apie slaptą veiklą. Ministrų kabinetas įvertino pernai Seime pradėtas svarstyti įstatymo pataisas ir nusprendė, kad jos nesukurtų papildomos teisinės vertės.
Vyriausybės vertinimu, siūlomas reguliavimas neatitinka teisėkūros aiškumo, sistemiškumo, tikslingumo ir efektyvumo principų. Vis dėlto ministrų kabinetas pabrėžė pripažįstantis visuomenės teisę žinoti apie asmenis, kurie bendradarbiaudami su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis galėjo daryti įtaką valstybės gyvenimui, tačiau neprisipažino ir nepasinaudojo įstatymų suteikiama apsauga.
Trečiadienį priimtame nutarime Vyriausybė priminė, kad galiojantis įstatymas jau numato galimybę viešinti duomenis apie slaptą bendradarbiavimą su KGB. Tokia informacija skelbiama Teisės aktų registre, jeigu asmuo per 6 mėnesius nuo Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo komisijos paskelbto registravimo ir prisipažinimų priėmimo pradžios neprisipažįsta.
Duomenys taip pat gali būti paskelbti, jei žmogus pateikė žinomai melagingą informaciją apie save, kitus asmenis ar specialiųjų tarnybų veiklą arba tokius duomenis nuslėpė.
Pasak Vyriausybės, komisijai nustačius, kad asmuo slapta bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, tačiau įstatyme nustatytu laiku neprisipažino, ji priima sprendimą šią informaciją paskelbti Teisės aktų registre. Todėl Žemaitaičio projektu esą siūloma įtvirtinti tai, kas įstatyme nustatyta nuo pat jo įsigaliojimo, ir papildomos naudos toks pakeitimas nesukurtų.
Ministrų kabinetas taip pat atkreipė dėmesį į projekto nuostatą dėl neprisipažinusių asmenų įrašymo į įskaitą. Vyriausybės teigimu, galiojantis įstatymas numato tik prisipažinusių asmenų įskaitą. Į ją įtraukiami žmonės, kurie savanoriškai pripažino slaptą bendradarbiavimą ir pateikė visą jiems žinomą informaciją apie specialiųjų tarnybų veiklą.
Todėl, Vyriausybės vertinimu, įstatymo pataisos sukurtų pareigą rinkti ir teikti duomenis, kurių kaupimas pagal galiojantį reguliavimą nenumatytas. Be to, neturint naujos informacijos apie neprisipažinusius asmenis, siūlymas šiuos duomenis viešinti nuo 2026 m. sausio 1 d. nebūtų pakankamai aiškus ir suderintas su kitomis teisės aktų nuostatomis.
R. Žemaitaičio projekte siūloma išviešinti duomenis apie užregistruotus, tačiau neprisipažinusius ir į įskaitą įrašytus asmenis. Numatyta, kad jų pateikta informacija bei duomenys apie juos būtų viešinami nuo 2026-01-01.
ELTA primena, kad 2025 metų birželio 10 d. Seimas pradėjo svarstyti šį siūlymą. Po pateikimo jam pritarė 79 parlamentarai, 8 balsavo prieš, o 7 susilaikė.
Pernai gruodį Seimas taip pat ėmėsi svarstyti R. Žemaitaičio parengtas pataisas, kuriomis siūloma nuo 2028 metų išslaptinti buvusius KGB bendradarbius.
Politikas siūlo panaikinti 1999 m. priimtą įstatymą, reglamentuojantį buvusių KGB bendradarbių registraciją, prisipažinimą, įskaitą ir prisipažinusiųjų apsaugą. Kad būtų pasirengta sprendimo įgyvendinimui, siūloma jo įsigaliojimą nukelti iki 2028 m. sausio 1 d.
Įsigaliojus tokiam sprendimui, prisipažinusių asmenų pateikta informacija apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis nebebūtų laikoma valstybės paslaptimi ir būtų išslaptinta Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka.
Šį projektą jau nagrinėjęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pasiūlė jį atmesti. Tuo metu Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas nusprendė diskusijas ateityje tęsti už uždarų durų.
2015 m. Seimas priėmė pataisas, kuriomis įsipareigojo 75 metus įslaptinti ir saugoti užregistruotų, prisipažinusių bei į įskaitą įrašytų buvusių slaptų KGB bendradarbių pateiktą informaciją.
Pagal galiojantį įstatymą informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis išslaptinama ir viešai skelbiama, kai toks žmogus eina prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario, mero, Vyriausybės nario, teisėjo arba prokuroro pareigas ar į jas kandidatuoja.
